"Darydamas sprendimą prezidentas rėmėsi Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) sprendimais ir tai yra pirmiausia šių institucijų atsakomybės reikalas", - prezidento sprendimą BNS komentavo jo patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis.
Paklaustas, kodėl prezidentas taip ilgai delsė dėl J.Bernatonio paskyrimo, L.Bielinis teigė, jog delsimo priežastis buvo URK ir URM vykusios diskusijos.
"Prezidentas laukė, kol bus išdiskutuoti visi įmanomi variantai ir, be abejonės, šalies vadovas pasitiki sprendimais, kuriuos daro šių institucijų atstovai", - pabrėžė L.Bielinis.
J.Bernatonis yra vienas įtakingiausių socialdemokratų, šiuo metu dirbantis premjero Gedimino Kirkilo vyriausiuoju patarėju.
J.Bernatoniui buvo atsiradusi galimybė tapti Seimo nariu - jei buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Antanas Valionis būtų paskirtas ambasadoriumi, jo vietą Seime pagal sąrašą būtų galėjęs užimti J.Bernatonis.
BNS žiniomis, politikos kuluaruose buvo nuogąstaujama, kad patekęs į Seimą, savo kritišku požiūriu į dešiniuosius garsėjantis J.Bernatonis pakenktų premjero socialdemokrato Gedimino Kirkilo dialogui su opoziciniais konservatoriais, kurie, savo ruožtu, neigiamai vertina ligšiolinę J.Bernatonio veiklą tiek Seime, tiek Vyriausybės postuose.
Žiniasklaida ne kartą rašė, jog dėl J.Bernatonio skyrimo ambasadoriumi tarp valstybės vadovų vyko ilgos diskusijos.
Šio politiko pavardė anksčiau buvo minima kaip kandidato į ambasadorius Baltarusijoje, Čekijoje, Gruzijoje, Moldovoje, bet minėtieji bandymai išsiųsti J.Bernatonį į diplomatinę misiją iki šiol nebuvo sėkmingi.