Ridikai – šalčiams atsparūs augalai; optimali jų augimo temperatūra – 16–20 laipsnių. Kai temperatūra aukštesnė, ypač tuo atveju, jei ridikai auginami šiltnamyje, pernelyg greitai ima vystytis jų lapai, tačiau dėl to nukenčia vertingiausia augalo dalis – šaknys.
Kad ridikai subręstų, prireikia 22–25 (ne daugiau kaip 40) dienų nuo daigų pasirodymo.
Pati ankstyviausia pavasarinė ridikų sėja įmanoma tada, kai tiktai žemė tampa tinkama apdoroti. Vidutinių platumų klimato juostoje ridikų sėklos pradedamos sėti nuo trečiosios kovo dekados iki gegužės 25 d. Ridikus galima sėti kas 5–10 dienų. Jei taip darysite, mėgautis ridikėliais galėsite be paliovos. Kovą–balandį ridikėliai sėjami šiltnamyje, bet jau balandžio pabaigoje ir gegužę juos galima sėti lauke.
Pietiniuose Rusijos regionuose ir Ukrainoje pirmuosius ridikus šiltnamyje galima pasėti netgi vasario pradžioje, o nuo kovo vidurio tai daryti jau galima ir lauke.
Žiemą laikyti tinkamas ridikų veisles galima pasėti vasaros pabaigoje – rugpjūčio 1–10 d. Paskutinis ridikų sėjos terminas – trečioji rugsėjo dekada, bet sėti jau reikia šiltnamyje. Vasaros pabaigoje ir rudenį galima sėti beveik visas ridikų veisles – tiek ankstyvąsias, tiek vėlyvąsias. Vis dėlto patartina rinktis specialias rudenines veisles. Jos paprastai yra ilgai bręstančios (net 45 ar daugiau dienų) ir tinkamos laikyti net tris mėnesius.
Ridikai mėgsta gerai apšviestus plotus. Praėjus 5–6 dienoms po daigų pasirodymo, ridikus reikia praretinti, paliekant 2–3 centimetrų tarpus tarp augalų. Jeigu šviesos nepakanka, ridikų šaknys būna smulkios. Tas pats atsitinka ir tuo atveju, jei augalai pasėti per tankiai. Ridikai geriausiai auga derlingoje, gerai drenuojamoje, šiek tiek rūgščioje arba neutralioje dirvoje. Būtina pasirūpinti, kad žemei niekada nestigtų drėgmės.
Pavasarį šiltnamyje galima pasėti ir japoninių ridikų. Ankstyvai sėjai derėtų rinktis anksti subręstančias veisles. Jei šiltnamis šildomas, japoninių ridikų galimą pasėti jau kovo pradžioje. Vis dėlto dažniausiai šios rūšie ridikai auginami lauke, eilėmis. Minimalus atstumas tarp eilių – 25 centimetrai, o tarp augalų – 15 centimetrų.
Sėklas reikia berti į drėgną dirvą ir ne didesniame kaip 3–5 centimetrų gylyje. Tada sėklas reikia užberti žemėmis ir šiek tiek paspausti. Ant viršaus reikia berti mulčio – durpių arba smulkių pjuvenų.
Retinti sudygusius augalus reikia tada, kai išsiskleidžia pirmi tikrieji lapai. Visu augimo laikotarpiu japoninius ridikus būtina ravėti, kaupti ir laistyti. Ypač svarbu stebėti dirvos drėgnumą: jei dirva bus nepakankamai drėgna, ridikų šaknys ims medėti.
Palankios dienos ridikėlių ir japoninių ridikų sėjai bei kitiems darbams pagal Mėnulio kalendorių
Sėklų pirkimas: balandžio 1–4, 10–11, 20–23, 28–29 d.; gegužės 1, 6, 8–10 d.; birželio 2, 7–8, 16–17 d.;, liepos 5, 11–23, 28–31 d.; rugpjūčio 1–6, 9–17, 25–28 d.; rugsėjo 1–2, 7–16, 19–20, 24–27 d.
Sėjimas: balandžio 7–9, 22–23 d.; gegužės 5–6, 8–10, 12, 20–23, 28–29 d.; birželio 2–4, 7–8, 9, 18–19 d.; liepos 5, 13–14, 30–31 d.; rugpjūčio 1–2, 5–6, 9–13, 27–28 d.; rugsėjo 1–2, 8, 14–16, 24–27, 29–30 d.
Laistyti galima bet kurią dieną, išskyrus: balandžio 7–9, 15–17 d.; gegužės 5–7, 13–14, 22–23 d.; birželio 1–3, 9–10, 28–30 d.; liepos 6–7, 15–16, 26–27 d.; rugpjūčio 30–31 d.; rugsėjo 8–10 d.
Tręšimas kompleksinėmis trąšomis: balandžio 24–25, 26 d.; gegužės 1–2, 8–9, 12, 17–19, 27–29 d.; birželio 8, 18–19, 20–21, 26–27 d.; liepos 5, 20–21, 28–29 d.; rugpjūčio 1–2, 5–6, 12–13, 14–15, 20–21, 23–28 d.; rugsėjo 4–5, 8, 12–13, 19–20, 24–25 d.
Tręšimas sausomis trąšomis: balandžio 15–16 d.; gegužės 22–23 d.; birželio 9 d.; liepos 6–8, 15–17 d.; rugpjūčio 30–31 d.; rugsėjo 8–10 d.
Imti derlių galima bet kurią dieną.
