Atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti recenzuojamame moksliniame žurnale „Cell Press“. Net šešerius metus biologai registravo įvairių augalų leidžiamus garsus. Jų dėmesio objektais tapo pomidorai, vynmedžiai, kaktusai, kukurūzai, tabakas, kviečiai ir kt. Galop užfiksuotas reiškinys gali atrodyti kaip kažkas neįtikėtino, bet jo realumu netenka abejoti, tik norint tiksliai išsiaiškinti jo priežastis, reikės atlikti dar ne vieną išsamesnį tyrimą – taip teigia mokslininkai.
Aišku, savotiško spragsėjimą primenančio garso žmogaus ausis pagauti nepajėgia, o štai vabzdžiai ir netgi kai kurie žinduoliai augalų „raudą“ girdi, rašo „Euronews“.
Kaip buvo įrašinėjami augalų skleidžiami garsai
Garsus, kuriuos galbūt galėtų skleisti sveiki augalai ir stresą patiriantys jų gentainiai, mokslininkai įrašinėjo mikrofonais. Kaip teigia tyrimo iniciatorė Lilach Hadany, dirbanti Tel Avivo universitete, komanda vykdė dviejų tipų manipuliaciją.
„Iš esmės arba nupjaustydavome ūglius, arba sutrikdydavome laistymo režimą. Ir vienu, ir kitu atveju augalai imdavo skleisti tam tikrus garsus“, – sako ji.
Eksperimento pradžioje augalai buvo perkelti į akustinį konteinerį, kuriame laikėsi jiems palanki šiluma. Gauti garso įrašai buvo analizuojami pasitelkus specialų algoritmą, „išmokytą“ atpažinti tuos garsus, kuriuos augalai imdavo skleisti ištikti streso, t. y. nelaistomi arba po stiebo pažeidimo. Keletas per palyginti trumpą laką įrašytų garsų pavyzdžių buvo konvertuoti į žmogaus ausiai girdimą formatą.
Lilach Hadany tvirtina, kad tokių ultragarsų yra pavykę užregistruoti ir anksčiau, tačiau tai pirmas kartas, kai mokslininkai užregistravo tų garsų sklidimą oro terpe.
Ar skleisdami garsus augalai bendrauja?
Nors žmogus augalų skleidžiamų garsų negirdi, tai anaiptol nereiškia, kad jų negirdi kitos gyvybės formos. Mokslininkai mano, kad tolesni tyrimai galėtų suteikti daugiau informacijos apie augalų sąveikos su aplinka mechanizmus.
„Tenka kalbėti apie du variantus. Viena vertus, spragsėjimas gali būti augalų komunikacijos būdas, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad tai tėra šalutinis fiziologinių procesų produktas“, – aiškina L. Hadany.
Galima paminėti, kad augalų skleidžiamuose garsuose yra užkoduota tam tikra informacija, be to, tuos garsus girdi kandys ir šikšnosparniai. Kol kas neaišku, ar traškesį primenantis ultragarsinis triukšmas padeda atbaidyti kenkėjus, ar, atvirkščiai – privilioti vabzdžius dulkintojus.
„Įsivaizduokime kad ir kandies patelę, ketinančią padėti kiaušinėlius. Jos palikuoniams palankia terpe galėtų būti pomidorai, tačiau vieni „spragsi“, o kiti – ne. Kuriuos pasirinktų kandies patelė? Būtent į šitą klausimą dabar ir bandome atsakyti“, – aiškina biologė.
Kaip rodo ankstesnis L. Hadany ir jos komandos tyrimai, tada, kai augalai „girdi“ vabzdžių dulkintojų skleidžiamus garsus, jų nektare padidėja cukraus koncentracija.
Mokslininkai iš Izraelio prisipažįsta, kad, atsižvelgdami į atlikto tyrimo rezultatus, ėmė kitaip vertinti augalus ir gėles.
