Įdomūs faktai apie arbūzą
Arbūzas gaivina, malšina troškulį ir yra fenomenalaus skonio. Neįtikėtini ir jo panaudojimo būdai: juo lietuviai gardžiuojasi vienu, deda į kokteilius, ruošia iš jų salotas, užkandžius, saldumynus ar net grilina. Puikiai pažįstamas, bet šis gardumynas turi ir paslapčių. Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi faktais, kurie gali nustebinti, rašoma pranešime.
Kadaise skonis ir išvaizda buvo kitokie. Arbūzai Senovės Egipte buvo auginami dar prieš 3,5 tūkst. metų! Jų sėklų archeologai rado ir faraono Tutanchamono kape. Tačiau, tyrėjų teigimu, egiptiečių arbūzai visai nebuvo saldūs – jų minkštimas buvo kietesnis, blyškios spalvos ir kartesnio skonio. Tad kodėl egiptiečiai juos mėgo? Net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, tad jie, kaip ir mus dabar, egiptiečius gelbėdavo karščiausiomis metų dienomis.
Galima jį valgyti visą – netgi žievę ir sėklas. Nors dažniausiai gardžiuojamės sultingu minkštimu, arbūzo žievė taip pat yra valgoma – joje gausu naudingų medžiagų. Azijoje žievelės dažnai kepamos, marinuojamos ar troškinamos, populiaru tą daryti ir Pietų Amerikoje. Tuo tarpu Artimuosiuose Rytuose naudojamos ir sėklos – jos džiovinamos bei skrudinamos (panašiai kaip moliūgų sėklos), kad būtų lengvas, traškus užkandis.
Valgykite į sveikatą – organizmas padėkos. „Visų pirma arbūzuose gausu likopeno – antioksidanto, kuris susijęs su vėžio prevencija. Taip pat jis geras vitaminų A ir C, mineralų, tokių kaip kalis, šaltinis. Be to, arbūze beveik nėra cholesterolio, riebalų ir natrio, – sako J. Sabaitienė. – O juose esančios aminorūgštys palaiko sveikas kraujagysles ir gerina kraujotaką. Geresnė kraujotaka reiškia, kad jis gali turėti ir teigiamą poveikį miegamajame – pagerinti potenciją.“
Besėkliai arbūzai nėra genetiškai modifikuoti. Arbūzai be sėklų gali pasirodyti keistenybė, tačiau jie nėra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Jie – hibridizacijos, šimtmečius taikyto ūkininkavimo metodo, produktas. Arbūzai be sėklų yra hibridiniai vaisiai, išvesti kryžminiu būdu apdulkinant dvi skirtingas arbūzų rūšis, kurių kiekviena turi skirtingą chromosomų skaičių. Kai vaisius subręsta, jis būna nevaisingas dėl nesuderinto chromosomų skaičiaus.
2 pirštų metodas
Patuksenti, įvertinti „uodegėlę“, pakilnoti – kone kiekvienas turi savo patarimą, kaip išsirinkti saldų arbūzą. Kuris iš jų patikimiausias, gali parodyti ne tik praktika, bet ir patvirtinti geriausi arbūzų žinovai – jų augintojai.
Floridos ūkininkų patarimas dar prieš porą metų ėmė plisti socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“, kurių vartotojai patvirtina, kad dviejų pirštų triukas veikia.
„Šios gudrybės esmė visai paprasta. Tereikia įvertinti žievės raštą – išmatuoti arbūzo dryžių plotį. Pridėkite prie žievės suglaustus smilių ir vidurinį pirštą. Jei tarpas tarp tamsiai žalių dryžių yra panašaus pločio, arbūzas turėtų būti gerai išnokęs, ir jo skonis nenuvils“, – paaiškina J. Sabaitienė.
Žinoma, ne visų pirštai yra vienodi, tad vertėtų patikrinti išsirinktą arbūzą ir kitais metodais. Arbūzas neturėtų būti ypač blizgus, žalios juostos ant žievės turėtų būti tamsiai žalios, o šviesios – kreminės, šviesiai geltonos spalvos.
Taip pat J. Sabaitienė siūlo surasti taip vadinamą lauko dėmę – ši kitokios spalvos vieta ant žievės parodo, kur arbūzas nokdamas gulėjo ant žemės. Paprastai ji turėtų būti kreminės geltonos arba beveik oranžinės spalvos, ir tai rodo, kad arbūzas yra aromatingas. Nesirinkite arbūzo su itin šviesia dėme.
Pažiūrėkite ir į jo kotelį – šis turėtų būti sausas ir geltonai rudos spalvos. „Žalias kotelis gali reikšti, kad arbūzas dar nesubrendęs ir jam trūksta skonio bei saldumo“, – pataria vaisių žinovė.
Nebijokite ir lengvai į arbūzą pastuksenti. Jei garsas yra gilus ir tuščiaviduris, vaisius turi daugiau vandens ir greičiausiai yra prinokęs. Priešingai, jei jūsų stuktelėjimas skamba aukštesniu tonu, tai gali reikšti, kad arbūzo žievė per stora – tai yra, vaisius nėra visiškai prinokęs.
