Dar 2016-2017 metais atkreiptas dėmesys į tai, kad dauguma AKM naminių protrūkių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse įvykdavo kone tuo pačiu laiku.
„Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad AKM naminės kiaulės užsikrečia būtent šiais mėnesiais: birželio - 20,6 proc., liepos - 31,3 proc., rugpjūčio - 36,9 proc., rugsėjo - 7,9 proc. Kadangi iki tol buvo neaišku, kaip AKM virusas patenka į namines kiaulių fermas, vyravo hipotezės, jog kiaulės užsikrečia per pašarą (žolę), per jas prižiūrinčių asmenų avalynę, maisto produktus ir panašiai. Tačiau tai niekaip nepaaiškino, kodėl didžioji dauguma AKM protrūkių vyksta būtent vasaros mėnesiais. Iš pradžių dėl AKM viruso platinimo buvo įtartos nelegalios šernų medžioklės ir vabzdžiai. Bet nelegalių medžioklių kontroliuoti nesame pajėgūs, todėl susifokusavome į vabzdžius. Nutarta kreiptis į entomologus ir prašyti pagalbos. Turėjo būti atsakyta į klausimą: ar vabzdžiai perneša AKM virusą, ir jei perneša, kokie tai vabzdžiai. Be abejo, visais šiais klausimais daug bendravome su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tarėmės, kaip geriau suformuluoti užsakomojo mokslo darbo tikslus ir užduotis, kad darbas nenueitų veltui“, – primena ŽŪR vicepirmininkas bei Rūmams priklausančios Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, 2017 metais Rūmai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydami finansuoti mokslinį tyrimą. Deja, 2018 metais atliktas mokslinis užsakomasis darbas neatskleidė viso vaizdo. Vėlavo finansavimas, todėl vėlavo ir tyrimai. Tačiau 2019 metų sezonui buvo pasiruošta geriau, ir darbas buvo atliktas.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovų teigimu, 2018-2019 metais vykę Vilniaus universiteto entomologų tyrimai nenuėjo veltui, – 2019-ųjų gruodį gautas pakankamai įtikinamas atsakymas dėl pastaraisiais dešimtmečiais ypač aktualios problemos.
Pagal mokslininkų išvadas, sezoninės vabzdžių dinamikos duomenys rodo, kad Stomoxys calcitrans musių aktyvumas gali būti susijęs su AKM židinių atsiradimu. Šių musių gausu netoli galvijų laikymo vietų, todėl galvijų ir kiaulių laikymas toje pačioje patalpoje arba netoliese galėtų būti rizikos veiksniu AKM viruso plitimui. Gaudyklėmis bendrame šalia kiaulių ūkių pagautų musių kandiklių kiekyje net 7,5 proc. buvo aptikta AKM viruso DNR. Toks faktas rodo, kad į tai būtina atsižvelgti kuriant apsaugos nuo AKM viruso priemones.
Musėse Musca sp. (Muscidae), sugautose AKM židinio vietose, irgi nustatyta AKM viruso DNR, todėl prielaidos, kad viruso plitimas galėtų būti susijęs su šiais vabzdžiais, nereikėtų atmesti, nes šie vabzdžiai yra judrūs ir jų gausumas kiaulių laikymo vietose didelis. Per visą tyrimo laikotarpį (2018-2019) mėsmusėse Lucilia, Cynomyia (Calliphoridae) ir Fannia (Fanniidae) genties musėse (AKM židinių vietose) buvo nustatyta AKM viruso DNR, todėl viruso plitimas gali būti susijęs ir su šiais vabzdžiais.
Kraujasiurbiuose vabzdžiuose – sparvose (Tabanidae) nebuvo aptikta AKM viruso DNR. Tačiau virusas aptiktas viename Culex genties kraujasiurbiame uode. Akivaizdu, jog ir šios grupės kraujasiurbiai turėtų būti plačiau tiriami kaip galimi AKM viruso pernešėjai.
Remdamiesi mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, ŽŪR rekomenduoja ūkininkams riboti kiaulių laikymo vietose vabzdžių patekimą, naudoti nuo vabzdžių apsaugančius langų tinkliukus, užtikrinti jų sandarų įrengimą. Atsižvelgiant į tai, kad AKM virusu kiaulės gali užsikrėsti ir suėdusios tam tikrą kiekį užkrėstų vabzdžių (nors šis užsikrėtimo kelias negalėtų būti tipiškas), siūloma netaikyti cheminių priemonių suaugusių musių naikinimui kiaulių laikymo vietose. Tokioms nugaišusioms musėms pakliuvus į pašarus, tikimybė užsikrėsti AKM išlieka.
Įvertinus tai, kad daugybinių židinių vietoje (Ąžuolų Būda) buvo užfiksuotas palyginus didelis su kitomis vietomis Stomoxys calcitrans musių gausumas, rekomenduotina nelaikyti galvijų vienoje patalpoje su kiaulėmis, nes tokiu būdu šie vabzdžiai gali lengviau patekti į kiaulių laikymo vietas.
„Afrikinis kiaulių maras dar prieš dešimtmetį neatrodė reikšmingas, ir nebuvo imtasi visų priemonių nuo jo paplitimo apsaugoti ūkius. Tos priemonės, Europos mastu, gal būtų kainavusios milijonus, o dabar, keleriais metais vėluojant, uždelsus pradėti kovoti mažinant viruso paplitimą, šio maro protrūkiai neša tiek Europai, tiek visam pasauliui milijardinius nuostolius.
Sutinku, pagauti gaudyklėse AKM virusą turinčias muses yra ypatingai sudėtinga, nes tokia musė turi pagerti AKM infekuoto šerno kraujo ir atskristi iki gaudyklės. Savaime suprantama, kad kiti AKM užkrato plitimo keliai (pašaras, maistas, avalynė, rūbai, transportas, kontaktai) taip pat išlieka, todėl ypač svarbu saugoti fermas nuo viruso pernešimo viena iš kitos, o taip pat nuo šernų ir maisto atliekų. Ši rizika niekur nedingo ir saugotis reikia, tačiau taip pat akivaizdu, kad ypatingai reikia saugotis ir musių.
Kad tai ypač sunkus uždavinys, tikriausiai supranta kiekvienas – vasarą net švariausiuose namuose su ypač sandariais langais būna musių. O ką kalbėti apie dideles fermas ar mažų ūkių tvartukus. Bet žinodami AKM viruso plitimo kelią, privalome rasti ir priemonių apsisaugoti nuo didžiulių jo keliamų bėdų“, – naujienų agentūrai ELTA ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.
