Nedrįstantys analogiškai branginti savo produkcijos, Panevėžio rajono ūkininkai vėlina sezoną tikėdamiesi bent susigrąžinti į šiltnamius investuotus pinigus.
Skina pirmąjį derlių
Kylančios trąšų, elektros, malkų kainos koreguoja ir ankstyvųjų daržovių bei augintojų planus. Savo produkcijos analogiškai branginti nedrįstantys Panevėžio rajono ūkininkai vėlina sezoną ir tikisi bent susigrąžinti į šiltnamius investuotus pinigus.
Trakiškyje veikiančio Gerutės daržovių ūkio savininkei Gerutei Tulušienei jau prasidėjęs darbymetis. Daržovių augintoja per dieną parduoti nuskina po 10–20 kilogramų svogūnų laiškų. Vakar daržininkei į talką teko kviestis šeimyną – užsakovams teko greitai nuskinti 30 kilogramų laiškų.
Jos šiltnamiuose jau išpikuotos salotos, eilės laukia kopūstų, paprikų, pomidorų, agurkų daigai. Jais prekyba įprastai prasideda balandžio pabaigoje.
„Dabar pagrindas – svogūnų laiškai. Pats pirmas derlius iki Velykų“, – sako ūkininkė.
Trąšas pakeitė sliekais
Šįmet G. Tulušienė yra priversta šiek tiek pabranginti savo produkciją.
„Pakilus malkų kainoms iš karto pabrango šiltnamių šildymas, sėklų kaina irgi pakilo“, – skaičiuoja ūkininkė.
Kainų augimą daržininkė švelnina savo darbo ir trąšų sąskaita. Pastarųjų G. Tulušienė beveik nenaudoja. Jau antrus metus ūkininkei jas atstoja iš sliekų augintojo gautas sliekų humusas, maišomas su durpėmis.
„Svogūnų laiškai užauginti visiškai be trąšų, tik vandeniu palaistomi. Agurkus per sezoną irgi patręšiu tik kokį kartą – jei nori geresnio derliaus, kitaip neužauginsi, bet irgi stengiuosi naudoti sliekų humusą. Trąšų reikės nebent gėlėms“, – pasakoja G. Tulušienė.
Daugiausia produkcijos ūkininkė parduoda tiesiai iš namų, pernai prekiavo ir ūkininkų turgelyje.
Anot jos, ūkis nėra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis: sutuoktinis turi kitą darbą. Šiltnamiuose G. Tulušienė sukasi dažniausiai viena.
„Jei reikėtų samdyti talkininkų, tektų mokėti jiems atlyginimus, o tai dar labiau brangintų produkciją“, – sako trakiškietė.
Konkurencija auga
G. Tulušienė neabejoja: tokiems smulkiems daržovių ūkiams kaip jos išsilaikyti darysis vis sunkiau. Net ir brangstant ištekliams, ūkininkai negali sau leisti tokiu pačiu spartumu kelti savo užaugintos produkcijos kainų, mat eurus skaičiuojantis pirkėjas linkęs rinktis pigesnę lenkišką daržovę nei be trąšų užaugintą brangesnę lietuvišką.
„Neatmetu, kad gali mažėti pirkėjų. Kaina išaugo, o žmonės dairosi pigesnio produkto. Mes, smulkieji ūkiai, su prekybos centrais nepakonkuruosime. Turiu nuolatinių klientų, kurie, kaip sakau, renkasi gerą prekę. Viliuosi, kad jie liks“, – sako G. Tulušienė.
Vėlina sėją
Žemės ūkio bendrovės Dembavos šiltnamių, per sezoną užauginančių kelis šimtus tonų produkcijos, šiltnamiai kol kas stovi tušti ir nešildomi.
„Kadangi dabar tokia situacija su energija, nesiskubiname, agurkus sėsime vėliau. Žiūrime, kaip išgyventi“, – sako bendrovės direktorius Algimantas Staškus.
Ankstesniais metais bendrovė agurkus sėdavo maždaug kovo 20–25 dienomis, šiemet planuoja bent trejetu savaičių vėliau, kad kuo mažiau tektų šildyti šiltnamius. Jie šildomi dujomis, tačiau šiemet planuojama naudoti ir biokuro, kuris bent kol kas pigesnis.
„Dujų kainos tokios, kad nebeįmanoma. Nors jos keičiasi, bet vargu, ar pavasarį bus pigiau“, – optimizmo nejaučia A. Staškus.
Anot jo, dabar už kubinį metrą dujų reikia mokėti ir pusantro euro, o užpernai vidutinė kaina siekė apie 28 centus. Negana to, daržininkams per kišenę kirto trąšų, durpių, sėklų šoktelėjusios kainos.
A. Staškus kol kas neprognozuoja, kiek galėtų brangti Dembavos šiltnamių produkcija.
„Aišku, kad brangs“, – sako vadovas.
Anot jo, jau dabar aišku, kad daržoves šįmet bus sunkiau ir realizuoti.
Kainas diktuos ir lenkai
Karsakiškio seniūnijos Mėlynių kaime ūkininkaujantis Paulius Čerkesas taip pat vėlina agurkų sėją. Anot jo, pirmasis šiųmetis derlius vėluos ne tik dėl kainų. Vėlinti sėją ūkininkas apsisprendė dar pernai, kai dėl šalto pavasario patyrė didelių išlaidų šildymui.
Maždaug 40 arų užimantys P. Čerkeso šiltnamiai šildomi malkomis, kurios šiemet smarkiai brango. Ūkininkas skaičiuoja, kad ir trąšų kaina augo mažiausiai 40 proc., daigų – apie 5 proc. Ūkyje dirba ir samdomi darbuotojai, kuriems užmokestis taip pat kilo.
„Daržovių kaina priklausys ir nuo Lenkijos derliaus“, – mano P. Čerkesas ir tikisi, kad bent jau neteks dirbti nuostolingai.
Šis ūkininkas daugiausia užaugintos produkcijos parduoda didmena į prekybos tinklus.
Daržą perkėlė į rūsį
Miežiškiuose su šeima ūkininkaujanti Regina Valiukienė sėjos darbus pradėjo dar vasarį. Ji sako pritaikiusi pernai pasiteisinusią praktiką, kai susirgus visai šeimai daigus teko sėti ir įkurdinti namo rūsyje. Jame – daug šilčiau, o nešildydama šiltnamių ūkininkė sutaupė malkų.
„Apšvietimas rūsyje irgi kainuoja, bet žiemą šildyti šiltnamius labai brangu“, – palygino R. Valiukienė.
Šiuo metu visi daigai jau šiltnamyje. Dėl šaltų naktų vis tiek jį tenka kasdien kūrenti.
Daržininkė skaičiuoja, kad išlaidos ūkyje auga kone dienomis, vien durpių didelis pakas pernai kainavo 100 eurų, dabar jau – 120. Ūkininkė guodžiasi bent sėklų spėjusi nusipirkti dar prieš karą Ukrainoje, turėjusi ir kitų reikalingų auginimui žaliavų.
Už kiek pirks, už tiek parduos
Pirmųjų daržovių pirkėjams R. Valiukienė tikisi pasiūlyti balandį: agurkai jau žydi, o kai kurie net ir mezga vaisius. Daugiausia užaugintos produkcijos miežiškėnė parduoda turguje.
Kiek šiemet prašys už užaugintas daržoves ir daigus, R. Valiukienė dar neskaičiavo – parduos už tiek, už kiek žmonės pirks.
„Prisipažinsiu: tiesiog neįsivaizduoju kainos. Žiūrėsime, kokia bus pasiūla, nes labai daug priveža iš Lenkijos, bet ir ten kainos pakilusios. Bet jeigu žmonės pinigų neturi, tai už ką pirks? Negi supūdysi produkciją?“ – sako ūkininkė.
Anot jos, esant tokiai nežinomybei tenka taupyti kiek įmanoma – ūkyje darbuojasi visa šeima ir tik viena darbuotoja pagelbsti kelis kartus per savaitę.
