Kokių būna vandens augalų?
Vandens augalai skirstomi į tris grupes:
-su laisvai vandenyje plaukiojančiais lapais (paprastasis skendenis, plunksnalapė griovenė, paprastoji nertis),
-su paviršiuje plaukiojančiais lapais ir balansuojamosiomis šaknimis (alijošinis aštrys),
-su plaukiojančiais lapais ir dugne augančiomis šaknimis (vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, vandeninė plaumuonė).
Dauginti pirmos grupės augalus labai paprasta: pakanka pavasarį atskirti augalo dalelę ir įmesti į vandenį.
Kitų dviejų grupių dalijimas ir persodinimas mažai skiriasi nuo analoginių operacijų su žemėje augančiais daugiamečiais augalais. Tai daroma pavasarį, perpjovus į kelias dalis šakniastiebį.
Į vandens telkinio dugną įkasami durpiniai vazonai.
Jeigu įsigytas augalas jau turi paviršiuje plaukiojančius lapus, bet stiebas per trumpas, po vazonu su augalu reikės padėti plytų, o paskui, augant stiebui, tas plytas po vieną išimti.
Dirvožemio sudėtis vazonams:
- 50 proc. dumblo,
- 20 proc. lapinės žemės,
- 15 proc. rupaus smėlio,
- 15 proc. molio.
Tvenkinyje sode patogiau sodinti augalus, kurie auga gamtoje – jie lengvai peržiemos. Daugiau priežiūros reikia didžiažiedėms vandens lelijoms, plūstims, vandens hiacintams.
