Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad pieveles išdraskyti gali ežiai. Jie jau pabudo iš žiemos sąstingio, taigi jiems reikia atgauti prarastą svorį po žiemos.
Ežiai po velėna ieškosi maisto – jų mėgiamų grambuolių ir sliekų.
„Ežiai yra priskiriami vabzdžiaėdžiams gyvūnams, nors minta tikrai įvairiu maistu: gali suėsti ir varlę, ir pelę. Gali būti, kad dirvoje buvo gausu sliekų arba grambuolio lervų, kurios yra didelės, riebios, todėl yra geras maistas atstatyti kūno svoriui po žiemos“, – yra pasakojęs gamtininkas.
Jo teigimu, dėl išdraskytos pievelės daryti nieko nereikia – ežys pasimaitins ir eis ieškoti kitų vietų, kur yra jam tinkamų vabzdžių.
Greitai jam tinkamo maisto padaugės, taigi pievelės taps nebe tokia lankoma vieta. O išknista žolė, sako pašnekovas, greitai atsigaus, nes ežių padaroma žala nėra didelė.
D. Makavičius kalba, kad aptikus ežius savo kieme reikėtų tik pasidžiaugti, mat jie surenka žmogui dažnai nemalonius vabzdžius.
„Jei vienoje vietoje jis kažką rado, ten daugiau nebeieškos, o atšilus orams bandys rasti maisto kitur. Knisti pieveles nėra jų mėgiamas būdas ieškoti maisto, dažniausiai jie medžioja žemės paviršiuje“, – pridūrė jis.
Žolėje vabzdžių ieško ir varniniai paukščiai, pavyzdžiui, kovai, kurie taip pat palieka šiokį tokį pėdsaką, sako D. Makavičius.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, Lietuvoje dažniausiai sutinkamas baltakrūtis ežys, jis yra apie 25 cm ilgio, žiemą įminga. Per metus šie ežiai veda 1–2 vadas po 1–9 jauniklius.
Latvijoje paplitęs į jį panašus paprastasis ežys, kuris kartais pasitaiko ir Lietuvoje.