Naudodami trąšas, visuomet atidžiai perskaitykite gamintojo nurodymus ir visą informaciją – neeksperimentuokite, už jus tai jau padarė gamintojai. Jums belieka tik patręšti augalus nurodytu trąšų kiekiu.
Dažnai skaitau apie „namudines“ trąšas: šviežios žuvies pakasimą po augalu, kiaušinių lukštus, banano žieves, dilgėlių raugą ir t.t. Logikos tokiuose darbuose yra – žuvis turi aminorūgščių, fosforo reikalingų augalo šaknims atsinaujinti ir sustiprinti, kiaušinių lukštuose, banano žievėse gausu kalcio – vaisių auginimui ir skoniui sustiprinti reikalingos medžiagos.
Dilgėlių raugas skatina efektyvų augalų šaknų sistemos augimą ir vystymąsi, gerina bendrą augalo būklę, atsparumą kenkėjams ir ligoms. Preparatu iš dilgėlių patręštos kultūros ima greičiau augti ir džiugina puikiu derliumi. Šis antpilas ypač pagerina dirvos kokybę, didina jos derlingumą bei humuso kiekį.
Nieko blogo tame nematau, bet prieš naudodami tokias trąšas turite žinoti kelis dalykus: kaip tinkamai pasiruošti tręšimui skirtus produktus ir kaip tinkamai tręšti.
Šviežią žuvį reikia pakasti pakankamai giliai, kitu atveju turėsite problemų su kvapu šiltnamyje, o pūvančio maisto kvapas gali pritraukti neprašytų svečių. Be to, praeis nemažai laiko, kol žuvies poveikis pasimatys, patarčiau naudoti žuvies miltus – taip nekils problemų dėl kvapo, nekviestų svečių, o ir augalas iš karto galės pasisavinti reikalingas maisto medžiagas.
Bananų žieves, prieš naudojimą pamerkite į vandenį, kad fermentuotųsi, po fermentacijos viską susmulkinkite ir naudokite tręšimui. Kiaušinių lukštai turi būti švarūs, be baltymo likučių – tad juos geriau nuplauti ir padžiovinti orkaitėje, o po to susmulkinti iki miltelių. Bananų žieves ir kiaušinių lukštus reiktų susmulkinti kuo smulkiau, nes kuo stambesnis gabaliukas, tuo ilgiau jis irs dirvoje, o augalui reiks laukti, kol galės pasiimti maisto medžiagas iš dirvos.
Dilgėlių raugą, taip pat, reikia žinoti kaip pasiruošti. Pirmiausia nepamirštame storų pirštinių, tinkamų drabužių ir avalynės bei aštrių įrankių. Kad pasiruoštume tikrai kokybišką raugą, jokiu būdu neraukite dilgėlių – antraip reikės viską švariai nuplauti, nes raugui netinka žemėtos dilgėlės.. Prisiskynę dilgėlių pirmiausiai pašalinkite sergančius ir nudžiūvusius lapus, nukratykite visus vabalus. Skynimui tinka tik nežydinčios dilgėlės – kad neprisėtumėte jų savo darže, o jei išėjo taip, kad dilgėlės jau sužydėjo – tuomet reiks iškarpyti visus žiedynus. Po visko dilgėles susmulkinkite. Antpilą patogiausia ruošti plastikiniame kibire arba statinėje. Metaliniai indai šiam tikslui nėra tinkami, nes juose gali pradėti vykti cheminės reakcijos ir suirti naudingosios medžiagos. Tirpalui ruošti naudokite tik šiltą vandenį – tik nepripildykite talpos iki viršaus, palikite vietos fermentacijai.
Viską paruošę palikite tirpalą fermentuotis uždengę dangčiu, ar kokia lentele šiltoje vietoje. Talpą galite laikyti saulėkaitoje, nepamirškite kasdien nudengti ir pamaišyti visą turinį. Fermentacija vyksta nuo savaitės iki dviejų. Neišsigąskite – besifermentuojančios dilgėlės skleidžia labai nemalonų kvapą.
Dilgėlių raugas yra tinkamas pomidorams, agurkams, paprikoms ir kitiems daržo augalams laistyti. Jokiu būdu šiomis trąšomis neliekite svogūnų, česnakų ir ankštinių kultūrų: dilgėlės negatyviai veikia jų vystymąsi. Laistyti daržoves reikia tirpalu, pasigamintu tokiu santykiu: 1:10, tai reiškia, kad imame vieną litrą raugo ir sumaišome su 10 litrų vandens. Kiekvienam suaugusiam augalui prireiks 1 l, o pasodintam daigui – 0,5 l tirpalo. Prieš tręšimą augalus paliekite švariu vandeniu. Tręšti dilgėlių raugu reikėtų ne dažniau kaip kartą per savaitę. Pagamintas raugas ilgai neišlaiko vertingų savybių, todėl jį sunaudoti reikia iš karto, tik pagaminus.
Organinės trąšos padeda ne tik augalams augti, bet jos puikiai sutvarko ir dirvožemio struktūrą. Jei dirvožemis sunkus, molingas naudokite smėlį, nurūgštintas durpes, kompostą, mėšlą, žaliąją trąšą. Jei dirvožemis rūgštus – būtina kalkinti.
Jei dirvožemis smėlingas ir labai laidus vandeniui pagelbės durpės, kompostas, mėšlas ir šiek tiek molio.
Dėl organinių trąšų mineralizacijos (suirimo) trukmės organinėmis trąšomis tręšti reikėtų iš rudens. Norma tręšiant pakrikai yra apie 10-20 kg/a. Jeigu nebuvo tręšta rudenį, tai būtina atlikti anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui.
Dirvos derlingumą, t. y. kiek dirva turtinga augalui prieinamomis maisto medžiagomis, gali parodyti ir paprasti lauko augalai: ten, kur auga daržinės žliūgės, vienamečiai laiškeniai, dilgėlės, smulkiažiedės galinsogos, karpažolės, balandos, notrelės – dirva labai derlinga arba derlinga. Mažą dirvos derlingumą rodo dirvinės smilguolės, dirviniai ridikai, ramunės, kvapiosios gardūnytės, asiūkliai, ganykliniai kiškiagrikiai, takažolės.
