Moliūgai atsirado dėl karvučių
Vytautas pasakoja, kad jo žmona – mokslų daktarė – seniau dirbo Veterinarijos Akademijoje ir rengdavo seminarus bei važinėjo po Lietuvą su kolegomis. Tuomet ji ir iškėlė klausimą, ar pasaulyje iš viso yra mažų karvučių, nes mažų arkliukų ar asiliukų buvo galima sutikti.
Sužinoję, kad egzistuoja deksterių veislės galvijai, šeimininkai nutarė pasidairyti iš kur jų būtų galima atsivežti ir tuo metu rado deksterių ūkį Latvijoje. Apgalvoję savo galimybes skirti laiko gyvulių auginimui, nutarė mintį atidėti ateičiai.
„Kai žmona išėjo į pensiją, tai klausiau, kur tos tavo karvytės. Pradėjom ieškoti, radom Estijos šiaurėj ir kartu su žmona ir sūnumi nuvažiavome nusipirkti dvi karvutes su prieaugliu. Tuo metu neturėjome nei kur jų laikyti, nei šieno, nei nieko. Nuvedėm jas į kambariuką, kur tarybiniais laikais buvo sandėlio vedėjo kabinetas, ten ir laikėme kurį laiką“, – komišką pradžią prisiminė V. Astromskas.
Astromskai nebuvo pirmieji, kurie į Lietuvą atvežė šių mažų karvyčių. Vos dviem mėnesiai anksčiau, 2017 metų lapkritį, pirmuosius gyvūnus atsivežė ūkininkai prie Marijampolės, o Kauno rajone jų atsirado 2018 sausį.
Ūkininkai pasidomėjo, jog atrajojantiems gyvuliams labai tinka moliūgai – pagerina virškinimą, stiprina imunitetą, todėl pradėjo galvoti, kaip tų moliūgų gauti. Dar geriau – užsiauginti. Pasisekė, nes šalimais buvęs dirbamas laukas atsilaisvino ir liko nedirbamas.
„Susiradau tos savininkės sūnų, pasakiau, kad negerai, nes tos piktžolės teršia man lauką. Visą vasarą tą lauką dirbau, tvarkiau. Paskambinęs savininkas pasiūlė išnuomoti sklypą, bet kai pamatė, kaip viską sutvarkiau, leido naudoti nemokamai.
Kitą pavasarį susiradom moliūgų sėklų. Jos brangios buvo, o laukas apie 30 arų. Tai dalį iš žmonos draugės gavom, dalį nusipirkom, iš dar kažkur gavom ir užsodinom galiausiai“, – apie moliūgų lauko atsiradimą pasakojo šeimininkai.
Kur padėti 10 tonų moliūgų?
Pirmąjį derlių prisiminę ūkininkai juokiasi – laukas atrodė gražiai, geltonavo moliūgų jūra, bet Astromskai nesitikėjo, kad 30 arų lauke priaugs 10 tonų moliūgų. Tiek karvytės tikrai nesuvalgys, todėl, reikėjo ieškoti, kaip tuos moliūgus parduoti ar kur kitur padėti. Pradžia buvo sunki, nes niekas tokių kiekių pirkti nenorėjo, o šalimais gyvenantis daržininkas sakė, jog jis parduoda vos po kelis moliūgus per savaitę, ką jau kalbėti apie 10 tonų.
„Internetas, „Facebook“, 4 marčios ir pradėjom idėją įgyvendinti. Atsivežėm, sukrovėm, padarėm tokį stendą, kad būtų gražu. Atvykę žmonės pradėjo fotografuotis, dalintis mūsų kiemo vaizdu. Vieni jau bandė ir stverti moliūgus, tai tokia pradžia buvo.
Nepatikėsit, bet per dvi savaites to lauko neliko. Net karvytėm. Nunešė viską“, – pirmojo moliūgų kiemo atidarymą su nuostaba prisiminė V. Astromskas.
Prisiminę daržininką kaimyną, kuriam sunkiau sekėsi moliūgus pardavinėti, ūkininkai pasikvietė į savo kiemą ir jį. Atsivežta moliūgų priekaba ištirpo akyse.
Priima, kaip svečius – pramogų nestinga ir mažiesiems
Moliūgų kiemo šeimininkai į atvykstančius lankytojus žvelgia kaip į svečius, kaip į artimus draugus, kuriems nori sukurti jaukią atmosferą. Pagrindinė kiemo mintis, tai pozityviai praleistas laikas ūkyje dienos metu.
„Čia yra gamta, laukas, žmonės to nori, pabūti kaime su vaikais. Čia yra natūralus kaimo vaizdas, pats natūraliausiais – nieko pridėtinio. Pas mus čia nei trinkelių, nei ko yra. Va, paklojom tokias plokštes, kad kojos nešlaptų ir viskas. Stengiamės dėl svečių.
Tai yra hobis labiau. Miniatiūrinis šeimos ūkis. Visiems labai smagu ir mums priedas prie pensijos šioks toks. Yra visokių minčių, kad galima ir visus metus daryt su gyvuliukais ir panašiai, bet vaikai sakė, kad reik ir pailsėti. Tai mums užtenka ir rudens“, – su šypsena kalbėjo V. Astromskas.
Moliūgų kieme galima rasti galybę užsiėmimų. Vieni griūna į sostus ir fotografuojasi moliūgų fone, kiti žaidžia moliūgų kryžiukus ir nuliukus, kiti lipa ant šieno batuto (Vytautas jį vadino šieno labirintu, bet vaikai jį pataisė), kiti gali paklaidžioti moliūgų ir kukurūzų labirintuose, pamatyti mažąsias deksterių karvytes.
Ūkininkai atskleidė, kad viena karvytė su sūnumi ateinančią savaitę keliaus ir į naujai sutvarkytą zoologijos sodą Kaune. Pasirodo, ten bus atidaryta ir naminių, ūkio gyvūnų teritorija, kur lankytojai galės susipažinti su skirtingais kaimo gyvūnais.
„Važiuosime apžiūrėti, kokios ten sąlygos mūsų karvytėm bus. Bus atskira ūkio gyvūnų teritorija, nes pasirodo, kad dabar lengviau liūtą pamatyt nei karvę“, – šmaikštavo Vytautas.
Moliūgų želė? Rauginti moliūgai? Kviečia paragauti!
Adelė mažuosius ir jų tėvelius pasitinka po stogu, užuovėjoje, čia ji darbuojasi prie skirtingų degustacijų. Švieži moliūgų blynai, rauginti moliūgai, moliūgų sultys, moliūgų želė ir Adelės pasakojimai apie skirtingus būdus paruošti labai vertingą daržovę pritraukia svečius paklausyti ir paragauti naujų patiekalų.
„Žinantys ir tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad moliūgai yra vitaminų ir mineralų bomba. Sudžiovinta žievelė arbatoms, minkštimas įvairiausiems patiekalams, sėklos labai tinkamos žmonių ir gyvūnų nukirminimui, nes ektoparazitai moliūgų labai nemėgsta. O ko iš moliūgo nesunaudoja, galima naudoti, kaip vertingą trąšą. Moliūgas yra visas valgomas.
Visad žmonės prašo moliūgų sriubai, tai iš karto klausiu – su mėsyte ar be? Nes reikia skirtingų moliūgų. Kiek pamenu, tai moliūgai skirstomi į 4 grupes, bet mes esame išskyrę 8 poskonius – vieni saldesni, kiti prėskesni, vieni grilinimui, kiti sultim labiau tinka. Stengiamės tuos poskonius išlaikyti ir atrasti naujų“, – pasakojo A. Astromskienė.
Kiaušininiai, gyvatiniai, milžinai – kas?
Standartiškai vidutinis gyventojas moliūgą įsivaizduoja tokį oranžinį, ryškų rubuilį, kokį mato ir filmuose, bet ar žinojote, kad yra daugiau nei 45 moliūgų rūšys?
„Daugiausiai sviestinius žino lankytojai. Sėklom, tai aliejiniai. Skaniausiai žalius valgyti tinka saldieji. Atskiro poskonio — hokaido moliūgai, išskirtinai griliui. Tokie įdomesni yra spagetiniai, muskatiniai labai populiarūs. Egzotiškiausi, išraiškingiausi būtų eukaliptiniai moliūgai. Dažniausiai būna 5-7 kilogramų, bet mažiukai užaugo pas mus šiemet“, – Adelė vardijo skirtingus moliūgus.
Vytautas suskubo parodyti ir dekoratyvinių moliūgėlių kampelį tarp kurių galima rasti ir kiaušininį moliūgėlį, o pasivedęs už pastato kampo, parodė dar nematytus moliūgus, kabančius nuo vijoklių.
„Čia gyvatinis moliūgas kabo, o šituose pietų šalyse žmonės laikydavo gėrimus, vyną. Išskobdavo ir naudodavo, kaip talpą“, – įdomybes pristatė Vytautas.
Astromskai pasakojo, kad jų kieme prieš porą metų užaugo 52 kilogramus sveriantis moliūgas. Na, o dabar kieme atvežti pažįstamų moliūgai, iš kurių vienas sveria net 68 kilogramus ir būtų augęs toliau, jei nebūtų nuskintas.
„Šitas mano buvusios bendradarbės, ji prie Nemuno gyvena. Skambina, sako nėr kur dėt, nuvažiavom ir pasiėmėm. Pasvėrėm ir va rekordininkas. Ten nuo kranto gražiai vanduo subėga, tai pamaitintas buvo ir išsipūtė. Jis dar nesunokęs, jis galėjo dar pūstis, jei nebūt buvęs nuskintas“, – apie įspūdingo dydžio riedulį kalbėjo ūkininkai.
