„Daugeliui atrodo, kad jei pila lietus, tai grybų bus daug. Tačiau svarbu ne lietaus kiekis, o auksinis viduriukas, kai drėgmės tiesiog pakanka. Jie taip pat nemėgsta skęsti“, – laidoje "Delfi diena" dėsto J. Kasparavičius.
Nors klimatas keičiasi, atsiranda ar išnyksta viena ar kita rūšis, mes to nepastebime, nes kinta gana retų grybų rūšys. Žinoma, jei išnyktų voveraitės, žmonės tą pastebėtų labai greitai.
Kalbant apie grybavimą, idealių vietų nėra, nes dabar buvo karšta, po to atvėso ir pliūptelėjo lietus. Todėl vietos, kurias grybai mėgsta, nuolat keičiasi. Norint prisirinkti pilnas pintines reikia gerokai pasivaikščioti.
„Kalbant apie grybus, padėtis gali labai greitai pasikeisti. Nors dabar lietaus per daug, tačiau Dzūkijoje, tikėtina, pasirodys baravykai, po mėnesio išdygs ir voveraitės, nes joms reikia laiko.“, – dėlioja mikologas ir sako, kad jei Klaipėda skęsta, tai kai kur neiškrito nė lašas.
Kalbant apie vertingus grybus, pasak mokslininko, vertingiausius žinojo jau mūsų protėviai. Nors dabar vienas kitas naujai iškeptas ekspertas mėgina „atrasti“ naujus vertingus grybus, tačiau realybėje nieko naujo neatrandama.
„Geriausias grybas, kuris auga pas mus, baravykas. Voveraitė nėra ypatingai vertingas, tačiau skanus ir menkai kirmijantis grybas. Liaudyje išlikusi gradacija neteisinga. Tai sovietmečio palikimas, nes specialiu įsakymu buvo nustatoma supirkimo kaina. Tai tarsi ir nulėmė grybo vertę. Pavyzdžiui, žvinabūdžių tuose sąrašuose nėra, o mes ją mielai renkame ir valgome“, – aiškina J. Kasparavičius.
Jis sako, kad pagrindinė grybautojų klaida – skubėjimas ir tikėjimas, kad visus grybus pažįsta. Jei abejoji reikia grybą rauti, kad būtų matomas sijonėlis, nes nupjovus galima suklysti.
„Paplito programėlės, kuriomis nufotografavus grybą jos atpažįsta ar jis valgomas. Tačiau jos veikia prastai. Pavyzdžiui, Vokietijoje padaugėjo apsinuodijimų, nes žmonės jomis tiki. Mes patys darėme bandymą – jos neatpažino musmirės“, – dėlioja mikologas.
