Žmogus laiko apie 100 galvijų, dirba 100 ha žemės. Melžiamų karvių šiuo metu turi 15, buvo virš 20. Norėtų parduoti ir šias, tačiau įsipareigojimai to padaryti neleidžia. Pagal taisykles, reikia sulaukti kol baigsis paramos laikotarpis ir tik tada galima keisti ūkininkavimo kryptį. Likę raguočiai – mėsiniai.
„Gyvenimas geras, tačiau padėtis žemės ūkyje liūdna. Pienininkystėje dirbame be jokio pelno. Turint keliolika karvių supirkimo kaina labai maža.
Nors sako, kad ją didina, tačiau kelia po pusę cento už kilogramą. Dabar 25-26 centai. Didžiosioms bendrovėms mokama kur kas daugiau, bet man tas negalioja“, – dėlioja J. Kinderis.
Kol kas nėra džiaugsmo ir auginant mėsiniu galvijus. Ši sritis buvo gana pelninga, tačiau dabar kaina krito į prieškarinį lygį. Ūkininkai masiškai parduoda gyvulius, tuo pačiu mažėja ir supirkimo kaina.
„Šiuo metu galima gauti 2,2-2,3 euro už įmitusio buliaus gyvo svorio kilogramą. Bulių reikia auginti du tris metus, prižiūrėti kiekvieną dieną, o už jį gausi grubiai apie 1500 eurų“, – skaičiuoja ūkininkas ir tikina, kad trauktis iš kaimo neketina. Tai gyvenimo būdas, tačiau jei taip tęsis toliau, teks pratintis prie miesto, arba pasikartoti anglų kalbą ir važiuoti į Londoną.
„Kalbant apie daugiametes pievas, mes gyvulininkystės ūkis, kuriame pievų daug. Apie grūdų auginimą, kurie būtų pelningi, galiu tik pasvajoti, nes negaliu arti pievų ir juos auginti, o gyvulininkystė nuostolinga.
Turiu savo žemės, bet negaliu su ja elgtis taip, kaip noriu. Grūdų auginimas ir pelningesnis ir darbo ten kur kas mažiau, o tai svarbu“, – dėsto J. Kinderis ir sako, kad žemės nederlingos ir kelias kai žemė nedeklaruojama, o tiesiog ariama ir auginami grūdai, jam nepriimtinas.
Anot jo, žemė nederlinga ir be paramos dirbti pelningai būtų sudėtinga. Savo ruožtu valdžia sako, kad gyvulininkystė remtina ir labai svarbi sritis, o jos nykimas kelia ekologinių bėdų.
Protestuojantiems ūkininkams reikalaujant keisti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad problema – kai šiemet pirmąkart ūkininkai turės atkurti daugiametes pievas savo dirbamuosiuose laukuose – kilo, nes Lietuvoje trūksta gyvulininkystės ūkių.
„Gyvulininkystė yra sveika gamtai ir jos yra per mažai, labai stipriai nuėjome į augalininkystę. Bet žemės ūkis iš esmės per paramą į tai buvo nuvestas.
Bet tai yra problema aplinkosaugai, bet žemės ūkis dažnai orientuojasi į tai, kur yra pinigai. Dėl to klausimai būtų susiję su paramos žemės ūkiui didinimu“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, šalyje dominuoja augalininkystė, kas nėra palanku aplinkosaugai.
„Reikia daugiau karvių ir avių laukuose, ne tik rapsų ir grūdų. Lietuva labai stipriai nuėjo į augalininkystę, o gamtai tai nėra sveika.
Karvės, avys ganosi ganyklose, tai leidžia būti ne monokultūroms gamtoje, o daugiametėms pievoms, galų gale, lieka mėšlas, ko mes labai daug naudojame Lietuvos gamtoje“, – teigė jis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo ruožtu teigė, kad išaugusių daugiamečių pievų problema kilo ankstesnės kadencijos vyriausybėje.
„Matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais. 2017–2018 metais pievų referenciniai dydžiai išaugo, vadinasi priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. Klausimas tik esminis, kur yra tie 2017–2018 m. ministrai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Navickas.
Pasak jo, „de facto“ daugiamečių pievų Lietuvoje yra.
