Mantas Jančiukas, Stebulių kaimo ūkininkas:
„Ūkininkų laikomus gyvulius drasko ne tik vilkai, bet ir valkataujantys neprižiūrimi šunys. Liepos 6 dieną tuo įsitikinau radęs stipriai apdraskytus 4 pusmetinius ėriukus ir vieną seną avį.
Tos dienos rytą buvau nuvažiavęs į savo ganyklą apžiūrėti avių bandos. Ją prieš kelias dienas buvau išginęs kiek tolėliau, už trijų kilometrų nuo namų, Prelomciškės kaime. Nieko įtartino nepastebėjau, tačiau per pietus tarsi kažką nujausdamas vėl nuvykau pažiūrėti. Bevažiuodamas pamačiau, kad ganykloje už aptvarų krūmuose guli viena sena avis. Galvojau, gal šiaip guli, ilsisi. Priėjęs pamačiau, jog apdraskyta, tačiau dar gyva.
Apžiūrėdamas avį staiga išgirdau lojant šunis. Pasižiūriu per kalną – nuo manęs vos už 100 metrų bėga juodas šuo, o kitas rudos spalvos skuodžia keliu. Abu laikų kilmės, pusiau medžiokliniai, todėl ir puola gyvulius. Supratau, kad užpuolė mano avis, o pamatę mane skuba pasišalinti.
Pradėjęs apžiūrėti savo bandą visai netoliese krūmuose randu apkramtytą negyvą ėriuką, už keliolikos metrų – antrą, dar gyvą, o vėliau ir trečią. Dar vienas buvo įvarytas į pelkę, apipešiotas šunų, bet liko gyvas.
Gerai, kad atvažiavau pažiūrėti, nes galėjo tie šunys daugiau mano avių sužaloti. Puolė daugiausia jaunus ėriukus, nes suaugusias stiprias avis jiems būtų sunku nugalėti. Sužalotus ėriukus teko papjauti.
Iš karto pranešiau policijai, nufilmavau bėgančius šunis ir įrašą paviešinau feisbuke. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo tyrimą. Vietiniai žmonės nurodė, kad tokius šunis laiko gal trys gyventojai. Dėl šunų išpuolio praradau 4 augintinius, patyriau 500 eurų nuostolį.
Aišku, galėjau pasielgti kitaip. Pranešti savivaldybės komisijai, kad mano avis užpuolė vilkai, komisija būtų atvažiavusi, suskaičiavusi nuostolius ir lyg niekur nieko gaučiau kompensaciją. Tačiau gudrauti ir elgtis nesąžiningai nenoriu. Kreipiausi į policiją todėl, kad noriu, jog tokių šunų savininkai pasimokytų ir prižiūrėtų savo šunis, neišleistų lakstyti bet kur, nes pridaro daug žalos, o už ją reikia atsakyti.
Savo avių ganyklą aptveriu ne tik elektros piemeniu, bet ir specialiu aptvaru su tinklu iki pusantro metro aukščio. Tą dieną, kai šunys užpuolė avis, to tinklo ant visų aptvarų nebuvau uždėjęs. Žinote, man gaila žvėrelių – lapių, stirninų, elnių, kurie su ragais įsisuka į tą tinklą ir gali žūti. Daug kartų tuos stirninus teko išnarplioti iš mano aptvarų. Prieš keletą dieną vėl teko stirniną laisvinti, šį įrašą publikavau feisbuke.
Pats bandžiau aiškintis, kieno šunys užpuolė jo avis. Žmonės gi žino, mato, kieno kaime laksto laisvi, neprižiūrimi. Čia ne man sarmata ieškoti, kieno šunys puldinėja gyvulius, o savininkams, kurie, žinodami, kad jų augintiniai agresyvūs, juos išleidžia laisvai lakstyti. Bet argi prisipažins, kad jų augintinių darbas? Jeigu kaime nematysiu dabar tų lakstančių šunų, vadinasi, savininkai padarė išvadas, juos jau pririšo, saugiau bus ne tik gyvuliams, bet ir vaikams, nes kas žino, ką gali kitą kartą užpulti.“
