Derlių jie parduoda kitaip nei daugelis – neveža į parduotuves, o tiesiog sukrauna pakelėje ir atsiskaitymo procesą palieka pirkėjo sąžinei. Tai savitarnos parduotuvė, kur parduodamas iš 1,3 ha plote užaugintas derlius. Ūkininkai, nors ir įsikūrę 80 kilometrų nuo Klaipėdos, taip išparduoda daugumą moliūgų. Dalį perka kiti ūkininkai pašarui.
„Ūkininkaujam tik antrus metus. Pernai taip pat auginome moliūgus. Žmonių susidomėjimas ir paklausa buvo dideli, todėl nusprendėme sodinti ir šiemet. Pratęsėme tradiciją“, – pasakoja Vita, neslepianti, kad jai pačiai patinka ši daržovė.
Nors šeimai pasisekė ir derlius geras, tačiau pakankamai daug ūkininkų nusvilo – dėl karštos vasaros moliūgai neužaugo. Iš kitos pusės, dėl karščio daržovės prinoko kur kas anksčiau nei pernai.
Moliūgus žmonės dabar perka maistui. Vienas kitas perka ir pasideda į rūsį ir laukia Helovyno.
„Helovyno tradicija atėjo iš užsienio ir kai šventė priartėja, mes nebespėjame vežti daržovių. Moliūgas žaisminga daržovė“, – apie verslą pasakoja Vita.
Nors moliūgų užauga daug, tačiau dalis jų nėra prekinės išvaizdos, todėl į savitarnos parduotuvę nepateko.
„Pernai, kai užauginome didelį derlių, buvo karantinas. Žmonės nenorėjo važiuoti į namus, kai išvežėme į pakelę, mašinos pradėjo stoti viena po kitos. Šiemet, kai apie tai paskelbėme feisbuke, pasipylė komentarai, kad to seniai laukė“, – dėsto Vita.
Ji prisipažįsta, kad taip parduoti derlių kur kas paprasčiau nei vežti į turgų, nes moliūgų daug, svoris didelis. Kartais pasitaiko, kad daržovės iš savitarnos parduotuvės nyksta, o pinigų dėžutėje nedaugėja. Tačiau nuostoliai nėra tokie, kad verstų atsisakyti šio verslo modelio. Tai ne tik verslas, bet ir pamoka vaikams „iš kur atsiranda pinigai“. Šeimai žemės ūkis nėra pragyvenimo šaltinis. Moliūgų auginimas tai tik metinės papildomos pajamos.
