Užaugintomis paprikomis iškart susidomėjo draugai
Aplink kvepiant šviežia nupjauta žole, Simona iškart nuveda aprodyti šiltnamio. O čia – ne lietuviams įprasti agurkai bei pomidorai, bet visai kitoks augalų pasirinkimas: net 35 skirtingų rūšių paprikos.
Gali kilti klausimas, kaip ir kodėl buvo pasirinktas toks neįprastas augalas. Pasak Simonos, visų pirma, ją patraukė itin gražios ir įvairios paprikų spalvos.
„Kai pradėjome statytis namą, pradėjau galvoti, kad reikia statyti šiltnamį, galvoti, ką ten pasodinti, juk vis tiek tuoj turėsime savo namų ūkį. Galvojau, kokius augaliukus, sėklytes pirkti. Mano teta kartu su manimi dirbo ūkyje, ji tikra daržininkė ir vis šnekėdavo, kad reikia sodinti pomidorus. Man tada irgi įsikalė į galvą mintis, kad reikia pradėti juos sodinti, nors nežinojau, nei kaip, nei ką daryti. O paprikos mane labai sudomino įvairiomis savo spalvomis“, – pasakojo Simona.
Ir jau pirmas bandymas buvo labai sėkmingas.
„Pabandžiau jas pasodinti ir man su jomis iškart pasisekė – reikėjo labai nedaug darbo, o išaugo labai gražios. Tada pamatė draugai, užsinorėjo ir jie. Neilgai trukus pradėjo draugų draugai klausti, ar gali įsigyti mano užaugintų paprikų. Pamačiau, kad tiek daug neturiu, todėl nusprendžiau kitais metais statyti didesnį šiltnamį, nors jis buvo perpus mažesnis nei mano dabartinis“, – sakė Simona.
Tą kartą, nors ir buvo susodintos per tankiai, paprikos vis tiek užaugo.
O šiais metais Simona užsibrėžė dar didesnius tikslus – užsiauginti net 30 aštrių paprikos rūšių, ir dar apie 5 rūšis saldžių.
„Įdomu tai, kad kai saldi paprika auga šalia aštrios, ji irgi įgauna šiek tiek aštrumo“, – pridūrė Simona.
Galima pagalvoti – kam gi reikia tiek daug skirtingų paprikos rūšių? Simona atsako paprastai: man patinka, kad jos skiriasi spalvomis, dydžiais, formomis. O štai sudėjus į vieną dėžutę galima paragauti pačių įvairiausių rūšių ir skonių, ne tik vienos ar dviejų, kaip iš parduotuvės. Be to, iš skirtingų rūšių galima padaryti skirtingus džemus.
Iš meilės paprikoms gimė ir verslo idėja
Pamačiusi, kad ir aplinkiniams įdomu paragauti skirtingų paprikų, o vėliau – iš jų išvirtų džemų, Simona sugalvojo savo idėją paversti mažu verslu. Iš to gimė ir gražiai skambantis pavadinimas – „Kapsicina“.
„Pagalvojau, kad jei pradėsiu tuo užsiimti, reikia pavadinimo. Begalvodama atradau, kad paprikas aštrias padaro medžiaga kapsaicinas, saldi paprika jo neturi. Bet pats kapsaicinas man skambėjo sunkiai, pagalvojau moterišką giminę „kapsaicina“, o tada sugalvojau priderinti prie savo vardo trumpinio Sima. „Kapsicina“ taip ir atsirado“, – su šypsena prisiminė pašnekovė.
Į paprikas mergina pažiūrėjo itin kūrybiškai ir sugalvojo, ką iš jų dar būtų galima pagaminti. Taip netikėtai atsirado aštrių paprikų džemai, kuriuos greitai pamėgo ir šeima, ir net pirmieji pirkėjai.
Kaip pasakoja Simona, gimus idėjai virti džemus iš aštrių paprikų, teko išbandyti daugybę skirtingų receptų, juos tobulinti, ragauti, kol pagaliau pavykdavo išgauti tokį skonį, kokio norėdavo.
„Aštrūs padažai ir džemai gali būti panaudojami labai įvairiai, man patys žmonės siunčia, su kokiu maistu jie juos paragauja ir kas prie ko tinka. Šiaip visada sakau, kad padažai prie mėsos, o džemai prie sūrių“, – pasakojo mergina.
Dabar Simona turi svajonę – ateityje išplėsti savo ūkį.
„Labai norėčiau, kad ateityje šis mano ūkis išsiplėstų. Pavasarį pardavinėju paprikų daigelius, vėliau šviežias paprikas, tada rudenį – džemus, padažus iš jų, šiemet noriu dar pabandyti pagaminti prieskonius. Dar norėčiau bandyti ir marinuoti paprikas arba kitas daržoves su jomis“, – ateities planais dalinosi pašnekovė.
Išbandė ir agronomės karjerą
Visgi paprikos tikrai ne vienintelis Simonos užsiėmimas. Darbo dienomis ji dirba biure, kaip ir įprasta – nuo 8 val. iki 17 val. O laisvu laiku bėga į šiltnamį, neseniai su vyru pradėjo užsiimti ir batutų nuoma.
Savo ateitį Simona sieja su gyvenimu mažame miestelyje, o ne didmiestyje. Nors studijavo ir baigė agronomiją Kaune, tačiau pati sako jaučianti, kad nori gyventi Naujamiestyje.
„Nors studijavau Kaune, bet visas gyvenimas vis grąžindavo į Naujamiestį, man čia kažkokia stebuklinga vieta. Jaučiau, kad noriu čia gyventi, nesu miesto žmogus. Visada džiaugiuosi, kai nuvažiuoju pas draugę į Vilnių, bet visada ir džiaugiuosi grįžusi“, – pasakojo mergina.
Simona yra išbandžiusi ir ūkininkystės duoną – 2 metus dirbo dideliame ūkyje, agronome.
„Viskas patiko, bet iš tiesų, tai atimdavo labai daug laiko ir jėgų. Suprantu, kad ir dabartinė mano veikla atims daug laiko, bet visa tai investuoju dėl savęs. Agronomo darbas paprastai palyginus yra kaip gamybos vadovo įmonėje. Planuoji viską, nuo sėjimo, iki purškimo, kūlimo. Didžiausi darbai būdavo vasarą. Viskas prasidėdavo kovą ir baigdavosi lapkritį. Nuo lapkričio iki kovo daug veiklos nebūdavo, tuo metu daugiausiai dirbdavome su dokumentais“, – paprašius papasakoti, kaip atrodydavo agronomės darbas, sakė pašnekovė.
Patarė, kaip paprikas užsiauginti namuose
Paprikas, pasak Simonos, lengvai galite užsiauginti ir savo balkone. Prieš pradedant auginti svarbu pažiūrėti, ar tai nėra aukštaūgė rūšis.
„Papriką gali išgenėti taip, kaip reikia, galima nukirpti po kokią viršūnę, jei matote, kad ji jau per aukšta. Paprika yra daugiametis augalas, todėl kartą pasisodinę balkone, galite kitais metais jų užsiauginti vėl. Svarbu žiemą laikyti šiltai namuose, neperlaistyti, 17–18 laipsnių temperatūroje. Žiemą paprika nebus aktyvi, bet vaisius gali duoti jau pavasarį. Paprika nemėgsta persodinimų, todėl geriausia įdėti vieną sėklytę į kokį 10 litrų vazoną. Palaistyti reikėtų kartą per savaitę“, – patarė mergina.
Namuose auginti labiausiai tinka habanero rūšies paprika. Geriausia trąša paprikoms, pasak pašnekovės, paprastas arklio mėšlas. Jį reikėtų panaudoti sodinant paprikas – iškasus duobę įdėti mėšlo, šiek tiek žemių, tada papriką ir užberti žemėmis. Vėsesniais pavasario vakarais mėšlas šildo augalą.
Jau besibaigiant pokalbiui ant Simonos rankų pastebiu linksmas paprikų tatuiruotes – mergina juokiasi, kad jos turi priminti nenuklysti nuo šio pasirinkto kelio.
