Pasakė, kodėl svarbu pasitikrinti šulinių vandenį
Kaip teigė „Vilniaus vandenų“ vandens ir nuotekų laboratorijų vadovė Aurelija Baronienė, šulinių vandenį geriausia tikrinti pavasarį, kai ištirpsta sniegas.
„Šuliniai nėra gilūs. Jie būna apie 5-10 metrų gylio, o tai yra gruntinis vanduo, tad aplink galima tarša. Todėl reikia pasitikrinti, ar tas vanduo yra tinkamas gerti“, – teigė pašnekovė.
Ji atskleidė, kas yra pastebima, kada vanduo yra tikrinamas laboratorijose.
„Pagrinde, šulinių vanduo turi riziką užsiteršti mikroorganizmais ir, jeigu yra ūkinė veikla ar netoliese yra lauko tualetai – galimi azoto junginiai, tokie kaip nitritai, nitratai, amonis“, – teigė A. Baronienė.
Šios medžiagos – pavojingos sveikatai.
„Nitritai ir nitratai yra labai pavojingi nėščiosioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Nitritas jungiasi prie kraujo baltymo – hemoglobino. Paprastai, hemoglobino pagrindinė funkcija yra pernešti deguonį į organizmą, tačiau vietoje deguonies prisijungia nitritas ir taip įvyksta organizmo deguonies badas. Tai nėra gerai“, – atkreipė dėmesį Vilniaus vandenų“ vandens ir nuotekų laboratorijų vadovė.
Pasak A. Baronienės, kenksmingų medžiagų iš tokio užteršto vandens nepašalins net ir virinimas.
„Virintas vanduo nepašalins nitritų, nitratų, azoto junginių. Taip pašaliname tik mikrobiologinę taršą, tačiau, jeigu yra nitritų ar nitratų – siūlyčiau negerti tokio vandens, o tiesiog jį pirkti fasuotą“, – teigė A. Baronienė.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį imant mėginį?
Atsižvelgdama į atliekamų tyrimų rezultatus, A. Baronienė teigė, kad paprastai Lietuvoje šulinių vanduo yra pakankamai saugus gerti.
„Tačiau, jeigu kiekvienais metais tiriasi žmonės, stebima ir mikrobiologinė tarša, ir galimi nitritų, nitratų užteršimai“, – teigė ji.
Pašnekovė taip pat paaiškino, į ką dar svarbu atkreipti dėmesį.
„Iš tikrųjų, ta mikrobiologinė tarša priklauso nuo to, koks yra šulinys – atviras ar uždaras. Kai veža mikrobiologiniams tyrimams mėginį, labai svarbu yra ir tai, kaip paimamas tas mėginys, nes turi būti sterilus buteliukas, steriliai paimtas mėginys. Tik tada matysime tikrą vandens kokybę“, – teigė A. Baronienė.
Tirti reikia ir gręžinius
Kaip teigė pašnekovė, tirti reikia ne tik šulinių, bet ir gręžinių vandenį, jeigu jie yra individualiai įkurti.
„Taip dažnai, kaip šulinių, galbūt nereikia tirti. Užtenka į 3 metus kartą. Jeigu tas gręžinys yra seniai įrengtas – patarčiau kartą metuose. Jie yra gilesni, mažiau taršos yra nitritų, nitratų, tačiau, kadangi jie yra iš gilesnių vandens sluoksnių, tada yra galimybė padidėjusiai geležiai ir manganui aptikti“, – teigė „Vilniaus vandenų“ vandens ir nuotekų laboratorijų vadovė.
Ji taip pat paaiškino, kodėl vandens tyrimai yra svarbūs, net jei ir žmonėms atrodo, kad jų vanduo yra pakankamai švarus ir tinkamas vartoti.
„Galbūt tame pačiame gręžinyje yra kažkokių įtrūkimų. Jeigu mes tikriname tą vandenį, tarkime, dinamiškai ir jau matome, kad tas vanduo yra tikrai saugus gerti, galbūt reikėtų padaryti tiesiog pertrauką ir kelis metus netirti“, – teigė A. Baronienė.
Jeigu, vis dėlto, taršos vandenyje atrandama – toliau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.
„Jeigu yra mikrobiologinė tarša, reikia nustatyti priežastį, o nustačius priežastį – ją pašalinti. Tuo metu, kai yra mikrobiologinė tarša, galima tą vandenį virinti. Išvirus, mikroorganizmai miršta ir galima tą vandenį vartoti, tačiau būtina surasti tą priežastį, nes, galų gale, mes tą vandenį norėsime vartoti ilgai“, – teigė „Vilniaus vandenų“ vandens ir nuotekų laboratorijų vadovė A. Baronienė.
Kaip dažnai vandenį tikrina patys „Vilniaus vandenys“
Savo vandens gręžinių patikrą nuolat atlieka ir patys „Vilniaus vandenys“.
„Mes turime 33 vandenvietes ir turime iki 300 gręžinių tose vandenvietėse. Mes tikriname vandenį kiekvieną mėnesį. Kuo didesnė vandenvietė, kuo daugiau tiekiamas vanduo – tuo dažniau tikrinamas“, – teigė A. Baronienė.
O štai didžiausios „Vilniaus vandenų“ vandenvietės vanduo, pasak pašnekovės, yra tikrinamas net du kartus per mėnesį.
„Tikrai nereikėtų bijoti gerti vandens iš čiaupo, dėl to, kad jis yra nuolat tikrinamas. Jeigu kas nors nutiktų ir būtų kažkokia tarša – tikrai būtų pranešimai, būtų nutrauktas vandens tiekimas. Šiai dienai tokio dalyko nėra“, – tvirtino A. Baronienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
