„Penkiolika dienų Serbijoje praleidusios ir atgal į Bulgariją sugrąžintos veršingos karvės laboratorinių tyrimų rezultatai yra neigiami. Ji neserga jokia tirta pavojinga liga“, – pirmadienį pranešė Bulgarijos maisto saugumo kontrolės agentūra.
„Ji nebus numarinta ir galės sugrįžti į bandą iki šios savaitės pabaigos“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino agentūros atstovė Ekaterina Stoilova.
Penkos istorija išplito socialiniuose tinkluose, apie ją rašė pasaulio laikraščiai, kai prieš 10 dienų gyvulio šeimininkas Ivanas Haralampjevas iš Kopilovcų kaimo ėmėsi ją gelbėti.
Žaloji Penka gegužės 12 dieną atsiskyrė nuo bandos netoli Bulgarijos Mazaračevo kaimo, patraukė į Vakarus ir kirto ES nepriklausančios Serbijos sieną. Gyvulys daugiau nei dvi savaites išbuvo toje šalyje, kol vietos ūkininkai nustatė jos šeimininką pagal žymą ausyje.
Tačiau dėl ES galiojančių griežtų gyvulių importo iš trečiųjų šalių taisyklių, norint įvežti gyvulį į Bendriją reikia sutvarkyti šūsnis dokumentų, patvirtinančių, kad gyvūnas yra sveikas ir gali būti įvežtas.
I. Haralampjevas tokių neturėjo, todėl jam buvo leista susigrąžinti Penką su sąlyga, kad po kelių dienų ji bus numarinta.
Tačiau ūkininkas pradėjo karvės gelbėjimo kampaniją ir apie įvykį papasakojo televizijai, prašydamas padėti išgelbėti jo žaląją. Netrukus ši istorija pasklido po pasaulį ir I. Haramlampjevas sulaukė didelio palaikymo.
Iki pirmadienio karvės gelbėjimo peticiją, paskelbtą internete ir skirtą ES institucijoms, buvo pasirašę daugiau nei 30 750 žmonių, tarp jų ir buvęs grupės „The Bealtes“ narys Paulas McCartney.
Penkos gerbėjai ją vadino „garsiausia Bulgarijos moterimi“, dalinosi jos istorija internete su grotažyme #SavePenka ir net parašė eilėraštį apie jos gyvenimo istoriją.
Maža to, penktadienį Penkos klausimas buvo aptartas Europos Komisijos spaudos konferencijoje, kur EK atstovei Annai Kaisai Itkonen teko atsakyti į daugybę žurnalistų klausimų, susijusių su ES sieną savavališkai kirtusios karvės likimu.
Bulgarijos maisto saugumo kontrolės pareigūnai sako, kad tai nėra vienintelis atvejis. Į Bulgariją neretai patenka gyvulių iš Serbijos ir Makedonijos, todėl su šiomis šalimis vyksta derybos šiam klausimui spręsti.