Kaip praneša ministerija, artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, o kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat pakeitimai numatytų, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo paėjusių metų spalio mėnesio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose.
„Lietuva eksportuoja iki 70 procentų pieno produkcijos. Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje. Dėl šių priežasčių sumažėjus mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
„Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – pranešime cituojamas ministras Kęstutis Navickas.
Ministerija žada artimiausiu metu peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus – kad dėl susidariusios padėties projektai nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.
Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 000 eurų teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu. Ministerijoje jau parengtas įsakymo projektas, numatantis, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama tokio paties dydžio lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Tuo metu jau įgyvendinantiems investicinį projektą – fermos statybas, numatyta galimybė bendrą statybų įkainį skaidyti į atskirus įkainius pagal atliekamus darbus, pavyzdžiui, panaudojus paramą ir įrengus pamatus, atitinkamai parama būtų skaidoma sienoms ar stogui įrengti ar kitiems darbams.
Artimiausiu metu pieno gamintojai galės pasinaudoti valstybės parama teikiant lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti. Paskolos trukmė – iki 6 metų, taip pat numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų, o metinė palūkanų norma nustatyta nuo 1,28 % iki 3,03 %.
Kaip praneša ministerija, kitą savaitę numatyti susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje į posėdį rinkosi Pieno taryba, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.
Taryba sušaukta dėl padėties pieno rinkoje ir mažėjančių pieno supirkimo kainų.
Tuo tarpu 2022 metais, dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų, pieno ūkiai uždirbo rekordines pajamas – 684,56 mln. eurų, arba 52,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, antradienį paskelbė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Centro skelbiamais duomenimis, pernai Lietuvoje supirkta 1345,6 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais.
