Žinoma, šie žodžiai netaikomi asmenims, kurie per Užimtumo tarnybą (buv. Darbo birža) nori kuo greičiau susirasti pragyvenimo šaltinį. Deja, reikia sąžiningai pripažinti, kad tokios nuotaikos nėra vyraujančios Užimtumo tarnybos klientų gretose. Tad turbūt ne veltui Darbo biržą „per dantį traukdavo“ LRT humoristinės laidos „Dviračio žinios“ personažai, siūlydami bedarbiams „ravėti šieną“.
Prieš kurį laiką į „Darbo“ redakciją paskambinęs Vaškų žemės ūkio bendrovės direktorius Gintaras Linkevičius skundėsi, kad niekaip negali susikalbėti su Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vedėju Linu Kruopiu. Bendrovės vadovas emocingai tikino, kad trūkstant darbuotojų nesulaukia pagalbos iš Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus.
Neranda bendros kalbos
Šią savaitę susitikome su abiem konflikto pusėmis. Iš anksto reikia pasakyti, kad Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vadovas L. Kruopis tvirtino neįžvelgiąs jokio konflikto – jis dirba vadovaudamasis įstatymais, poįstatyminiais aktais ir pareiginėmis instrukcijomis.
Pokalbyje Vaškų žemės ūkio bendrovės patalpose be direktoriaus G. Linkevčiaus dalyvavo fermos ir gamybos vadovai Digna Petkinytė bei Laimonas Angelas. Skaitytojui primename, kad per porą tūkstančių melžiamų karvių laikanti Vaškų žemės ūkio bendrovė yra viena stambiausių šalyje tokio pobūdžio gyvulininkystės įmonių. Be to, dar plečiamas žirgynas. Fermų ir gamybinių pastatų teritorijoje vyksta statybos, tad darbo į valias.
Direktorius G. Linkevičius sakė, kad bendrovėje pragyvenimo šaltinį susiradę yra per 80 darbuotojų. Kai organizuojami, pavyzdžiui, akmenų rinkimas ar kiti skubūs darbai, susirenka beveik šimtas žmonių. Dalis iš jų – turėdami žemės ūkio paslaugų kvitų knygeles.
„Stengiamės ir žiemą surasti darbo, nes mums svarbu neprarasti ryšio su darbuotojais, kurių katastrofiškai trūksta“, – aiškino G. Linkevičius. Pašnekovai minėjo, kad darbuotojų ieško visais įmanomais būdais – per pažįstamus, deda skelbimus įvairių regionų laikraščiuose, jau dirbančiųjų prašo prikalbinti atvykti į bendrovę darbo neturinčius draugus, giminaičius, kaimynus.
Direktorius pasakojo, kad neseniai paprastais darbininkais priėmė du vyrus, atvykusius iš Jonavos rajono ir Marijampolės savivaldybės. Fermos vadovė D. Petkinytė paaiškino, kad žmonės vietoje apmokomi veršininko, melžėjo ir kitų darbų.
Kas bent kiek turi supratimo apie darbą fermose, žino, koks tai sunkus, daug ištvermės reikalaujantis darbas. Pašnekovai papasakojo vieną tipinį atvejį. Pusę metų melžėja dirbusi moteris kas mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau 1 200 Eur atlyginimo. Po pusmečio moteris paliko bendrovę ir tapo Užimtumo tarnybos kliente. Ji tris mėnesius gavo buvusios algos dydžio išmokas, kurios toliau proporcingai mažėjo. Tokia ydinga sistema, anot D. Petkinytės, neskatina žmonių ieškotis darbo. Kaip dažnai sako patys Užimtumo tarnybos klientai – neapsimoka.
„Užimtumo tarnyba turėtų padėti žmonėms susirasti darbą. Aš čia jau dirbu aštuonerius metus, bet manau, kad minėtos tarnybos Pasvalio skyrius tos funkcijos neatlieka“, – įsitikinusi D. Petkinytė.
Trūkstant darbuotojų, penkis tūkstančius galvijų turinti bendrovė susiduria su rimtomis problemomis.
„Tai ne kaliošų fabrikas, kur galima sustabdyti gamybos liniją. Karvės nustatytu laiku turi būti pašertos ir pamelžtos, o veršeliai pagirdyti“, – toliau aiškino fermos vadovė D. Petkinytė.
Jos nuomone, konstruktyviai bendrauti su Užimtumo tarnyba taip pat trukdo pernelyg griežti asmens duomenų apsaugos reikalavimai.
Direktorius G. Linkevičius, lygindamas bendravimą su Užimtumo tarnybos Pasvalio ir Pakruojo skyriais tikino, kad su kaimyninio rajono įstaigos darbuotojais kur kas lengviau sekasi surasti bendrą kalbą.
„Jie patys skambina teiraudamiesi, ar galėtume priimti vieną ar kitą darbuotoją. Net nusiunčiame autobusiuką. Šiemet iš Pasvalio neatsiuntė nė vieno bedarbio akmenų rinkti, visi suvažiavo iš Pakruojo“, – pasakojo G. Linkevičius.
Jam antrindamas L. Angelas pridūrė, kad jam su Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vadovu L. Kruopiu pavyko susisiekti tik po kelių dienų, kuomet reikalingi darbininkai jau buvo surasti Pakruojo rajone.
Neapsikentęs žemės ūkio bendrovės direktorius G. Linkevičius raštu kreipėsi į Užimtumo tarnybos vadovybę Vilniuje. Tačiau gautas atsakymas jį nuvylė – Užimtumo tarnybos vadovybė L. Kruopio veiksmuose nieko neteisėto ar smerktino neįžvelgė.
Pašnekovai leido suprasti, kad bendrovėje darbo drausmei skiriamas didelis dėmesys. Už nosies krapštymą ir nuolatines rūkymo pertraukas atlygio neverta tikėtis.
„Sumokėčiau papildomai po 50 eurų prie atlyginimo, kad tik mestų rūkyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai tarė bendrovės direktorius G. Linkevičius. Nors bendrovėje tvarka yra griežta, tačiau direktorius tikino, kad darbuotojų kaita nėra didelė.
„Iš Užimtumo tarnybos atsiųsti pas mane dirba tik du žmonės – jau ketverius metus pagalbinius darbus atliekanti moteris ir pora metų – valytoja“, – kaip pavyzdį pateikė D. Petkinytė.
Ne paslaptis, kad nemažai rūpesčių kelia į alkoholio liūną įmirkę darbuotojai. G. Linkevičius vaizdžiai pasakojo, kaip nuolatiniais pamokslavimais dėl vaikų ateities pavyko perauklėti bendrovėje dirbančius, atrodė, beviltiškus pijokus – vyrą ir žmoną. Neapsikentę gėdinimų, nuvažiavę į Panevėžį sutuoktiniai „užsikodavo“ nuo alkoholio ir jau dveji metai dirba šviesiomis galvomis.
Baigdamas pokalbį, G. Linkevičius užsiminė, kad šią savaitę iš Užimtumo tarnybos sulaukė dviejų darbuotojų – sunkia liga sergančio vyro ir didelį antsvorį turinčios moters. Faktiškai abu asmenys neįgalūs atlikti paprasčiausius nekvalifikuotus darbus. Tokį Užimtumo tarnybos gestą Vaškų žemės ūkio bendrovės vadovas įvardino kaip pasityčiojimą.
Neįžvelgia jokio konflikto
Išklausęs žurnalisto perpasakotus Vaškų žemės ūkio bendrovės vadovo G. Linkevičiaus priekaištus, Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjas L. Kruopis pokalbį pradėjo nuo tarnybos misijos.
Jis dar kartą priminė, kad Užimtumo tarnyba tarpininkauja tarp darbo vietas skelbiančių darbdavių ir ieškančiųjų darbo.
Skyriaus vedėjas toliau aiškino, kad negali būti nė vieno išskirtinio darbdavio. Į laisvas darbo vietas, anot L. Kruopio, pasiūlomi Užimtumo tarnyboje užsiregistravę žmonės, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, gebėjimus ir kitus niuansus. Pašnekovas minėjo, kad kai kurie darbdaviai, vardindami juos dominančių žmonių pavardes, teiraujasi, ar jie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Vedėjas patikino, kad asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas draudžia tokią informaciją viešinti. Dėl to, anot vedėjo, darbdaviai būna nepatenkinti.
Kalbėdamas apie darbdavius, Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjas L. Kruopis juos sąlyginai suskirstė į kelias kategorijas. Konservatyviose įmonėse beveik nepastebima darbuotojų kaita, bet yra verslo įmonių, kuriose per metus pasikeičia kone pusė dirbančiųjų. Vedėjo nuomone, didelė kaita vyksta dėl „agresyvios“ darbdavių politikos.
„Kiekvienas darbdavys turi nusistatęs savo reikalavimus, vidinę darbuotojų atrankos sistemą, bendravimo kultūrą su darbuotojais ir pan. Į tokius dalykus Užimtumo tarnyba negali kišti ir jų keisti“, – toliau aiškino L. Kruopis.
Išgirdęs, kad Vaškų žemės ūkio bendrovėje, anot jos direktoriaus, nėra didelės darbuotojų kaitos, L. Kruopis šyptelėjo. Jo vadovaujamas Užimtumo tarnybos skyrius operuoja kitais duomenimis. Tačiau jie yra bendrovės vidaus reikalas ir be sutikimo neviešinami.
Į pokalbį įsiterpusi Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus paslaugų darbdaviams konsultantė Vaidutė Gailiūnienė pateikė tokius statistinius duomenis: praėjusiais metais per Užimtumo tarnybos Pasvalio skyrių Vaškų žemės ūkio bendrovėje darbą susirado 34 asmenys: 24 – be tarnybos finansinės paramos ir 10 žmonių, kurių įdarbinimui buvo suteiktos subsidijos. Šiemet Vaškų žemės ūkio bendrovėje buvo registruota 13 laisvų darbo vietų. Įdarbinti 4 asmenys – 31 proc. nuo fiksuotų laisvų darbo vietų. Ieškoma melžėjų, veršininkų, statybininkų.
„Į kai kurias laisvas darbo vietas neturime ko siųsti. Pavyzdžiui, prašo veterinarijos gydytojo. Tokią paklausią specialybę turinčio asmens nėra darbo ieškančiųjų sąrašuose. Kreipėmės į Panevėžio skyrių, prašydami padėti. Rajone esančios laisvos darbo vietos viešai skelbiamos ir su jomis gali susipažinti bet kurio šalies regiono gyventojai“, – kalbėjo V. Gailiūnienė.
Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjas L. Kruopis ir paslaugų darbdaviams konsultantė V. Gailiūnienė pridūrė, kad būtent gyvulininkyste užsiimančioms bendrovėms sunkiausia pasiūlyti darbininkų, dėl jau minėtų priežasčių.
