Kaltina ūkių žlugdymu
„Manau, tai daugiau mažiau aktualu dažnam ūkininkui. Šiuo metu renkame tikslesnius duomenis, kam kiek reikės atkurti, bet yra ir tokių ūkininkų, kam reikia atkurti ir 30 ha plotus. Toje žemėje galėtų augti maisto produktai, kadangi tos žemės našumai yra didesni, o dabar sako, kad reikia atkurti daugiametes pievas. Ūkininkams – tai skaudi tema“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis.
Tačiau, jo teigimu, ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies ūkininkai žada taip lengvai nepasiduoti ir už savo žemes kovoti.
„Ar tai bus privaloma [visiems atkurti daugiametes pievas], dar matysim. Kol kas daugiau nieko negaliu sakyti, bet kažką bandysim pakeisti. Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio taryba stipriai dirba šiuo klausimu, – sakė ūkininkų atstovas. – Mes, ūkininkai, laiškus jau gavome, kad reikės atsėti pievas, bet iki pavasario dar yra laiko, sėjomainos jau suplanuotos, mums žemės reikia kultūrom auginti, be to, šie metai ūkininkams ir taip buvo sudėtingi, o galiausiai pasako atkurkit pievą, kurios nežinia, kam reikia.
Kėdainiuose yra ūkininkų, kurie pasitraukė iš pienininkystės. Jie ir taip sunkiai gyvena, tai dar ir pievas sugalvojo, kad jiems reikia atkurti! Tai čia išeina ne pievų atkūrimas, o ūkių žlugdymas!“
Bus taikomos sankcijos
Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu. Kitaip tariant, siekiant išlaikyti gamtos ir gyvūnijos įvairovę. Tačiau ūkininkų atstovas nesutinka, kad tai turi būti daroma jų sąskaita, kai yra kitų būdų.
„Koks čia gamtos išsaugojimas? Aš suprantu, kai yra Nemuno užliejamos pievos, tai ten tegul jos ir būna. O ką daryti ūkininkui su ta pieva, kuris turėjo kažkiek karvių, bet jų atsisakė? Jis tuos 30 ha pievos suarė, užsiima kita veikla ir jam dabar pasako, kad privaloma atsėti pievą arba mes tau sankcijas uždėsim. Tai sankcijas reikėtų Žemės ūkio ministerijai uždėti už tokius ūkių žlugdymus, – piktinosi D. Sabulis. – Buvo galima tuos daugiamečių pievų atkūrimo plotus perkelti į tas vietas, kurios yra iš viso nedeklaruojamos ir kurios tikrai yra daugiametės ir net gyvulių pašarui nenaudojamos. O čia mums skiria prievoles.
Tai yra pasikėsinimas į nuosavybę, žemės naudojimo paskirtį, nes ta žemė, kurią ūkininkai dirba, yra žemės ūkio paskirties žemė“.
Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.
Ministras pažadėjo, kad problema bus išspręsta
Savo ruožtu ilgą laiką ūkininkų kantrybę bandęs ir problemas glaistęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tik prispaustas prie sienos susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski. Kaip skelbiama, ministras paprašė komisaro skubos tvarka peržiūrėti deleguotąjį reglamentą dėl GAAB1 (daugiamečių pievų), taip būtų siekiama rasti techninius sprendimus, kurie palengvintų reikalavimą Lietuvai išlaikyti daugiametes pievas.
Komisaras pažadėjo išsamiai išnagrinėti galimybes ir imtis veiksmų dėl deleguotojo reglamento pakeitimo, kad Lietuvos keliami klausimai dėl daugiamečių pievų būtų kuo geriau atliepti.
O kol kas ūkininkams belieka laukti stebuklo ir ruoštis naujiems pavasario darbams.
