Kol kas nežinia ir kaip pasiskirstys lėšos, nes, preliminariai, daliai ūkių gali mažėti bazinės tiesioginės išmokos, mažiau lėšų nei prognozuota gaus ir pasirinkę pačias populiariausias ekologines sistemas. Tačiau bendras vokas nekinta ir kai kurie ūkiai turėtų gauti kur kas daugiau.
Apie tai, kokie siurprizai gali laukti ūkininkų kai pasėlių deklaruota ypatingai daug, kuo lietuviai ūkininkai skiriasi nuo danų, Delfi temoje kalbamės su žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentus Aušriu Macijausku.
Išryškėjo ir kuo skiriasi mūsų bei vokiečių ir kitų ES šalių pasirinkimai.
Trečiadienio ryto duomenimis, kurie buvo pateikti Seimo kaimo reikalų komitete, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sakė, kad optimizmas laimėjo. 2,81 mln. ha deklaravimas jau patvirtintas. Tai 96,8 proc. 86 tūkst. ha įbraižyta ir dar nepatvirtinta. Dar 113 tūkst. įbraižyta ir, panašu, viršysim 2,9 mln. žemės. Turėsime 2,92 mln. žemės ūkio naudmenų.
„Prisidėjo kraštovaizdžio elementai, kurie buvo nedeklaruojami. Populiariausia buvo neariminė veikla, 250 proc. daugiau nei prognozuota, augalų kaita 206 proc. tarpiniai augalai 170 proc. planuotų, sertifikuota sėkla 52 proc. planuotų.
Negamybinės veiklos žaliasis pūdymas 76 tūkst. ha, nors būdavo keliolika tūkstančių. Išliko ir juodasis pūdymas. Kraštovaizdžio elementai tik 7 proc. nuo planuotų, perėjimas prie ekologinių 27 proc. bus sumažėjimas ir ūkininkaujančių ekologiškai“, – vardino E. Giedraitis.
E. Giedraitis sako, kad įtampos ir nežinomybės buvo labai daug. Visa sistema, kurioje pateikiamos paraiškos buvo pilnai atnaujinta, tačiau veikė be didesnių trikdžių. Pinigai, kurie skirti tiesioginėms išmokoms ir ekoschemoms, bus išnaudoti ir atiteks ūkininkams.
„Visoje ES skiriasi bazinės išmokos ir mes esame tarp tų, kurie gauna mažiausiai. Dėl to Danija, Vokietija Airija ėjo į klimato kaitos elementus vangiau. Mes, skirtingai nuo jų, ūkininkus sudominome gamybinėmis ekoschemomis. Vokietijoje vienintelė tokia veikla augalų kaita, kur ne mažiau, kaip 5 augalai ir ne mažiau, kaip 10 proc. vienam augalui. Išmoka virš 40 eurų. Lietuvoje tokioje pat priemonėje reikalaujama auginti 4 skirtingas kultūras ir išmoka 57 eurai hektarui. Skirtumas didelis“, – vardina E. Giedraitis, tačiau pripažįsta, kad, pavyzdžiui, vietoj kraštovaizdžio elementų ūkininkai rinkosi paprastesnį kelią – žaliąjį pūdymą. Be to, šiemet neprivalomas 8 GAAB.
Tai uždavinys ministerijai pasistengti, kad šie elementai būtų patrauklesni. Kiek ūkininkų nesirinko jokių veiklų ir pasitenkins tik tiesioginėmis išmokomis dar neaišku.
„ŽŪM tikėjosi, kad kraštovaizdžio elementais mes padengsime 5 proc. negamybinių plotų reikalavimą, tačiau praktikoje paaiškėjo, kad jų turime nedaug, arba dėl taisyklių ypatumų negalėjome deklaruoti ir rinkosi paprasčiausią būdą deklaruoti žaliąjį pūdymą ir yra nemažai atvejų, kai tiesiog buvo sunaikintas žieminių javų pasėlis bei pasėtas žaliasis pūdymas, kurio vien sėkla ir sėjos darbai kainuoja 100 eurų hektarui.
Praradimai įspūdingi. Tą ūkininkai darė ne todėl, kad to norėjo, bet todėl, kad taip sukonstruotos taisyklės. Mes, galbūt vieninteliai ES, turime kompleksinę ekoschemą, kurioje priversti laikytis trijų skirtingų ekoschemų. Dėl to mus nekorektiška lygintis su danais ar vokiečiais“, – sako A. Macijauskas ir paaiškina skirtumus.
Vokietijoje ūkininkas 70 proc. pajamų gauna kaip tiesiogines išmokas ir tik 30 proc. gali prisidurti dalyvaudamas aplinkosauginėse priemonėse. Lietuvoje atvirkščiai. Tik 30 proc. tiesioginės išmokos, visa kita ekoschemos. Dėl to vakariečiai ir nesirinko jokių ekoschemų, nes jiems paprasčiausiai neapsimoka.
E. Giedraitis sako, kad priekaištas dėl negamybinių plotų nekorektiškas, nes EK, kuri leido viską užsėti ir nepalikti 4 proc. žalinimui, tačiau ši išimtis negalios dalyvaujantiems ekoschemose.
„Kalbant apie kompleksinę ekoschemą, jei ūkininkas joje dalyvauja, gali ženkliai padidėti jam mokamos išmokos. Tačiau reikia suprasti, kad I ramstyje 25 proc. skiriama ekoschemoms, kas liko tiesioginėms išmokoms. Vieniems ūkininkams užteks pirmų hektarų perskirstymo išmokos. Iki 50 ha valdantis ūkininkas, nedalyvaujantis ekoschemose bus 150-160 tiesioginės išmokos. Dalyvaujantiems ekoschemose tikėtina, kad dėl jų populiarumo jos bus šiek tiek mažesnės nei prognozuota“, – skaičiuoja E. Giedraitis.
Viceministras sako, kad kraštovaizdžio elementai nepopuliarūs, nes juos „surinkti“ pakankamai sudėtinga.
„Viceministras manipuliuoja skaičiais. Bazinei išmokai bus skirta ne 75 proc., o mažiau nei pusė visų pinigų. Pernai mūsų asociacijos nariai vidutiniškai gavo 140 eurų tiesioginių išmokų hektarui, dabar ji bus kiek daugiau nei 60 eurų ir visos tiesioginės išmokos daugumai, net dalyvavusiems ekoschemose, bus mažesnės nei pernai.
Taip nutiko dėl kelių dalykų. Pirmiausia dėl strateginių ŽŪM ir Lietuvos klaidų. Žaliasis kursas patyrė fiasko visoje ES, ne tik pas mus. Tai buvo ypatingai nesėkminga reforma, nes Vakarų Europoje ūkininkai nepadarė jokių veiksmų. Lietuvoje ekoschemos buvo įgyvendinamos masiškai, bet ne todėl, kad buvo patrauklios, o todėl, kad buvo išprievartauti tai padaryti“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad ši sistema palanki „pusiau ūkininkams“, kurie nelabai ūkininkauja. Jiems išmokos bus kur kas didesnės nei tikėjosi.
Pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc., rašoma pranešime. Žemės ūkio ministerija nusprendė šios sankcijos netaikyti ir pavėlavusiems nuoskaitų nebus.
