Ištisas savaites šalį deginusi sausra po truputį traukiasi – visoje šalyje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus, tačiau, ilgalaikių prognozių duomenimis, liepos pirmoje pusėje vėl turėtų grįžti karštesni ir sausesni orai. Sausringos sąlygos ir vėl gali atsinaujinti. Dėl tokios oro kaitos šalies žemdirbiui itin sudėtinga reguliuoti savo ūkį. Vieni daržovių ūkiai pasitelkia laistymo sistemą ir derliumi nesiskundžia, kiti sausuose laukuose vargsta su piktžolėmis, o gyvulininkai visas viltis deda į kukurūzus.
Tragedija gyvulininkams
Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Danguolė Kuzmienė sako, kad kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Panevėžio rajone žemė nualinta sausros ir gero derliaus tikėtis jau nebegalima.
„Pastaruoju metu džiaugiamės, kad bent šiek tiek gavome lietaus. Tragedijos nėra – derlius bus, bet kokybės neliks. Didžiausios bėdos gyvulininkams. Nupjauta žolė neatauga, nėra kuo šerti gyvulių“, – trumpai situaciją Panevėžio rajone apžvelgė D. Kuzmienė.
Tuo metu rajono ūkininkai tragedijos dar neįžvelgia ir sukasi kas kaip išmano.
Didžiausia viltis – kukurūzai
Upytėje įsikūrusios įmonės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris paaiškino, kad didžiosios bendrovės ir stambūs gyvulininkai praktiškai laukuose gyvulių negano, juos šeria iš tranšėjos pernai pagamintais pašarais. Guvulius laukuose gano tik smulkūs ūkininkai. Paklaustas, ar bus iš ko šiemet gaminti silosą kitiems metams, A. Zalatoris sakė, kad situaciją nėra beviltiška.
„Pirmos žolės buvo tik trečdalis, ją jau silosavom. Visa viltis – kukurūzai, kurie šiandien gan neblogai atrodo. Gal ne visus, bet mus lietus tikrai aplankė, ir kukurūzų augimas stabilizavosi ir pagerėjo. Didelių sausros padarinių kol kas jie nemato. Kalbant apie antrąją ar trečiąją žolę matome, kad kažkiek bus liucernos, gal nebe 30 proc., bet jos bus. Sunkiai stiebiasi varpinės žolės, kadangi sausra jas paveikė labiausiai. Tai antros žolės siloso neturėsim daug, bet po kažkiek tikrai pasigaminsim“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Pelnas bus mažesnis
Anot A. Zalatorio, negana sausros, bendrovės ir stambesnieji ūkininkai skaičiuoja ir mažesnį pelningumą.
„Pernai pagaminti pašarai, kuriais dabar šeriam gyvulius, buvo brangesni, nes tada brango kuras, buvo žymiai aukštesnės trąšų kainos. Lyginant su užpernai, pašaro kilogramo savikaina išaugo, dėl to pelningumas šiemet yra mažesnis. Gyvuliai šeriami brangesniais pašarais, kilo energetiniai resursai, atlyginimai, tad pelno lieka mažiau ir bendrovėms, ir ūkininkams, o šiemet dar ir sausra prisidėjo. Kai kuriems dėl to rankos nusvyra, bet juk ne pirmi metai susiduriam su įvairiais iššūkiais. Vienais metais rankos nusvyra, kitais vėl jos pakyla“, – optimistiškai kalba A. Zalatoris.
Pasak pašnekovo, panašių sausrų yra buvę ir anksčiau, tik jos buvo vėlesnės, ne iš ankstyvo pavasario.
„Pavasaris buvo labai šaltas, maždaug dvi savaites visus augalus kankino šalnos, o vėliau užėjo sausra. Tokio periodo nelabai pamenu, kad būtų šalta, o paskui sausa. Sausrų yra buvę, tik jos buvo pasistūmėjusios daugiau į liepos mėnesį. Ši sausra kaip niekada ankstyva“, – teigė A. Zalatoris.
Gelbsti laistymo sistema
Ši vasara gana sudėtinga ir daržovių augintojams, ypač kurie neturi laistymo įrangos ir yra visiškai priklausomi nuo gamtos sąlygų. Iš gamtos spąstų šiemet vaduojasi ir Panevėžio rajone įvairias daržoves auginantis Mantas Rudys. Gamtos išdaigoms ūkininkas pasiruošė iš anksto, prieš metus įsigijo laistymo sistemą ir šiomis dienomis džiaugiasi gražiai laukuose augančiomis daržovėmis.
Miežiškių kaime ūkininkas augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus, burokus. Maždaug 70 ha plote augančias daržoves jis laisto jau trečią savaitę kiekvieną dieną ir naktį nesustodamas.
„Situacija labai gera, – sako M. Rudys. – Turiu įsirengęs laistymo sistemą, jeigu ne ji – faktas, kad būtų viskas išdegę, o dabar viskas labai gražiai atrodo, daržovės gerai auga“, – džiaugėsi M. Rudys.
Miežiškių kaime ūkininkas augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus, burokus. Maždaug 70 ha plote augančias daržoves jis laisto jau trečią savaitę kiekvieną dieną ir naktį nesustodamas.
Laistymo sistemą ūkininkas pirko anksčiau, pernai įsigijo dar vieną laistymo ritę. Praėjusią vasarą ūkininkui jos neprireikė, taip ir prastovėjo nenaudota. Pasak M. Rudžio, pernai daug lijo, skendo ir puvo bulvės bei kopūstai, o šiemet pasitarnauja abi ritės.
„Tai nėra pigi investicija. Viena ritė be jokių priedų kainuoja apie 40 tūkst. eurų, bet dar reikalingas siurblys, kuras. Daržoves laistyti reikia kiekvieną dieną, 200 litrų kuro užtenka maždaug 10–12 valandų laistymui, bet tai atsiperka, bent jau tiek, kad nereikia žiūrėti į išdegusius laukus. Sausoje žemėje nieko neužauginsi“, – kalbėjo daržovių augintojas.
Nuostolių pridarė kruša
„Neseniai lijo, bet pas mus kritulių kiekis buvo labai nedidelis. Vieną dieną jų iškrito vos 5 ml. Lietus eina pro šalį. Kad ir sekmadienį, visur aplinkui lijo, o pas mus nieko. Arba turim 8 ha bulvių lauką kiek toliau nuo kitų laukų. Tai praėjusį savaitgalį virš jo susiformavo debesys, palijo daug, net su kruša. Tai bulvių laukas sukapotas. Jis buvo gražiausias iš visų, o dabar pats baisiausias laukas. Galiu sakyti, kad tai kol kas vienintelis nuostolis. Nori ar nenori – bulvių derliui tai atsilieps, nes žiedynai jau buvo pradėję žydėti“, – pasakojo M. Rudys.
Vieniems blogai, kitiems gerai
Įvairių daržovių augintoja iš Upytės miestelio Milda Mikelionienė daržoves laisto tik tas, kurios auga arčiausiai namų, didžioji laukų dalis palikta savieigai. Kiek gamta lietaus duoda, tiek juo ir „vaišinasi“ daržovės.
„Blogiausias reikalas buvo ne kiek su pačiomis daržovėms, kiek su chemijos neveikimu. Piktžolės užsidėjo storą vaškinį sluoksnį, per jį į lapo vidų jos nei įsileidžia, nei išleidžia drėgmės, tad kartu neįsileidžia ir chemijos. Jos sustingusios laukuose taip ir stovėjo. Dėl to, kad piktžolės laiku nenusimarino, turėjome daug problemų“, – sakė M. Mikelionienė.
Apžvelgdama dabartinę daržovių būklę ūkininkė pasakoja, kad burokėlių šaknų sistema yra labai ilga. Per karščius jie nuleipsta, bet vakare vėl atsigauna. Šiemet kiek lėčiau auga bulvės, nes joms drėgmės vis dar trūksta, sunkiai pasisavinamas azotas, todėl bulvės žemesnės, spėjama, kad ir pirmas mezgimas bus šiek tiek mažesnis. Šiuo metu ūkininkė sodina brokolius, kiek vėliau prasidės ir pekino kopūstų sėja. M. Mikelionienė mano, kad šioms daržovėms viskas bus gerai.
„Negaliu sakyti, kad pas mus sausra. Prieš gerą savaitę per valandą prilijo virš 30 ml, sekmadienį – 5 ml, todėl bent jau artimiausiu metu mums sausra negresia. Bet kokiu atveju augalui sustoti pradinėse augimo stadijose nėra gerai. Stiebai sumedėja, sukietėja ir augalai nebegali atsigauti, – pasakojo M. Mikelionienė ir pridūrė, kad visur situacija yra skirtinga: – Už 5 km gyvena pažįstami, tai jiems iš mūsų 30 ml nieko neteko, o Radviliškyje tą pačią valandą iškrito net 100 ml, tai pusantro mėnesio lietaus dozė. Taip kad visiems vienodai nebus. Pas vienus ūkininkus gali būti labai gerai, pas kitus – labai blogai.“
