Žemdirbiai jau pradeda ir derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos už pernykštę sausrą suma. Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro. Viliamasi, kad lietaus visgi bus, nors kai kuriuose laukuose padėtis liūdna.
Kviečiai „išsigandę“
„Žieminiai išsigandę. Atrodo, kad jie lenda atgal į žemę, o ne kyla į viršų. Reikia lietaus, su kuriuo dirva gautų deguonies, nes augalų šaknų sistema dar silpna. Jei taip bus ir toliau, tai kviečių derlius bus prastas, nors dar neseniai visi plojom rankom ir džiaugėmės, jog žiemkenčiai peržiemojo puikiai. Rapsai atrodo geriau, nes jų šaknys stipresnės“, – aiškina Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas ir sako, kad dabar idealu būtų šiltas lietus ir šiluma.
J. Talmantas dėsto, jog ūkininkus neramina ne tik galimas blogas derlius. Dveji prabėgę metai buvo įtempti – sausra ir liūtys. Dabar jau aišku, kad kai kurių kviečių veislių, net jei jos atsigaus, derlius bus mažesnis, nes augalas jau pažeistas. J. Talmantas sakė, kad sėdamas vasarojų jis pats ėmėmės priemonių išsaugoti drėgmę – volavo dirvą.
„Po praeitų metų sausros drėgmės balansas per žiema nebuvo atsistatęs. Žiūrint kiek drėgmės yra gilesniuose dirvos sluoksniuose, drėgmės trūkumas tikrai yra išlikęs“, – DELFI kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Vyras pabrėžia, kad tokioje situacijoje žmonių įtaka yra minimali, jokių veiksmų čia imtis praktiškai neįmanoma. Lietuvoje įprasta mėnesio norma yra 60 mm lietaus, o pastarąjį mėnesį šis rodiklis lygus nuliui. A. Macijauskas tikisi, kad jei per artimiausią savaitę gerai palis, nebus didžiulio poveikio derliui, bet esamos sąlygos jau kažkiek ir paveikė augimo procesą.
Skiriasi net regionai
„Statistika sako, kad kovas ir balandis sausiausi metų mėnesiai, o jiems reikia šilumos ir vandens. Nors ūkininkai norėtų, kad lytų, tačiau galime tik melstis. Manau, kad kol kas bijoti derliaus praradimo dar anksti“, – dėlioja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas, įžvelgiantis ir kitą galimybę – galima laukus tręšti ir juos apdirbti, nes išdžiūvo visos šlapynės. Panikuoti nereikia.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad padėtis įvariose Lietuvos ir net to paties regiono vietose skiriasi. Suvalkijoje, J. Talmanto žiniomis, drėgmės dar užtenka, Vidurio Lietuvoje artėjama prie sausros.
Pajūrio žemdirbiai sako, kad jų padėtis priklauso nuo konkrečios vietos klimatinių sąlygų.
Kretingos rajone ūkininkaujantis Bronius Milius sako, kad pirma laiko sausros nesibaimina.
„Viskas gerai, bent man. Ir žiemos užteko“, – sako šeimos ūkiuose kviečių, kvietrugių ir rapsų auginantis vyras.
Medsėdžių kaime besidarbuojanti ūkininkė Daiva Biuvydienė sako, kad šioje Klaipėdos rajono dalyje jiems tikrai nestinga lietaus.
„Negaliu kalbėti už visą Klaipėdos rajoną, bet pas mus dar šlapios žemės, molingos. Mūsų rajone yra labai skirtingos žemės. Bet mums dar lietaus nereikia“, – sako D. Buivydienė.
Javus ir uogas auginanti ūkininkė sako, kad jos šeimos ūkiui priklausančiose žemėse į pagalbą atėjusi pati gamta, mat žemė šaltiniuota. Nors atrodo, kad paviršius žemės išdžiuvęs, ariant, kratant mėšlą, aiškiai pasimato, kad po paviršius realiai neatspindi to, kad yra po viršutiniu žemės sluoksniu ir kartais net būna per šlapia įvažiuoti traktoriumi.
O štai Šilalės rajone, Kadžygos kaime, augalininkyste ir užsiimantis Raimondas Dambrauskas sako, kad lietaus labai laukia, mat žemė jau gerokai išsausėjus.
„Kol kas per sausa žemė, mums jau reikia lietaus, kažkas tai tokio, migla pradėjo eit, sakom, gal užpils, laikiam. Mums ypač svarbu pievos, turime daug ganyklų, o ten trūksta drėgmės. Susigėrė greitai į žemę buvusios balos, Žemaitijoje jau nebematau jų niekur, – atvirauja R. Dambrauskas. – Jau žiemą įšalo nebuvo, kur kokios pelkytės buvo, tuoj susigerdavo. Nors žiemkenčiai normaliai išžiemojo, nors pasnigo be įšalo, negalime nieko blogo sakyt – nei išpelėjo, nei kas blogo nutiko. Tik va dabar laukiam lietaus“.
„Ūkininkams dabartiniai orai yra mažiausiai pageidautinas derinys – pavasaris yra šaltas ir sausas. Augalai patiria dvigubą stresą, tiek dėl temperatūros, tiek dėl drėgmės stygiaus. Sausros poveikis jau jaučiasi, ypatinga lengvesnėse žemėse, kur mažesnis maisto medžiagų kiekis ir atsargos. Labiausiai kenčia kviečiai, žieminis rapsas, apskritai visi žieminiai augalai – šios kultūros drėgmės trūkumą jaučia daugiausiai“, – sakė A. Macijauskas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas teigė, kad gerose kraštuose, aukšto našumo žemėse to poveikio dar nesimato, bet, įtaria, kad ir ten pasimatys artimiausiu laiku. Labiausiai kenčia tie žemdirbiai kurie ūkininkauja mažiau palankiose vietovėse.
Pernai neteko trečdalio
„Reziumuojant šis pavasaris nėra palankus Lietuvos žemės ūkiui, skųstis nelabai norisi, žmonės dažnai sako, kad mes nieko neveikiame, tik skundžiamės. Situacija yra, kokia yra. Galima konstatuoti, kad tikrai jaučiame klimato pokyčių įtaką žemės ūkiui Lietuvoje“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Po pernai metų sausros Lietuvos ūkiai prarado vidutiniškai apie 30 proc. pajamų. Apie kažkokį pelną galvoti nėra prasmės. Grūdų kainų kilimas 2018 metais nekompensavo praradimų dėl sausros.
„Kalbamės su Vyriausybe, kad bent kažkiek kompensuotų sausros padarytus nuostolius. Lenkija, Latvija, Danija, Švedija skiria gana didele sumas nukentėjusiems žemdirbiams, kad jie galėtų išgyventi, nekalbant apie pelną, tiesiog, kad galėtų toliau dirbti, sėti žemę, pirkti trąšas“, – aiškina asociacijos vadovas.
Lietuvoje numatyta skirti 7 milijonus eurų. Tai labai menka suma, pagalvokite, reikia šią sumą padalinti ant 3 milijonų hektarų dirbamos žemės. Siekiame, kad ta suma būtų padidinta. Žemės ūkio padėtis pastaraisiais metais yra nelinksma.
„Tikėjomės, kad po dviejų nederlingų metų bus kažkoks pagerėjimas, bet ir pastarieji orai mums gerų vilčių nesuteikia“, – nelinksmai kalbėjo A. Macijauskas.
Daržovininkai nebijo
Dėl sausros kol kas galvos nesuka tik vaisių, daržovių ir uogų augintojai.
„Ūkininkai, kurie pasodino daržoves, jas uždengė plėvele ir nuostolių nepatirs. Drėgmė bus išsaugota. Be to, stiprūs vaisių ir daržovių augintojai turi lietinimo sistemas“, – aiškina J. Talmantas.
V. Buivydyas sako, kad uogų ir daržovių augintojai riziką dėl sausros panaikina įrengdami laistymo sistemas. Be to profesionalai nedirba.
„Jei riziką galime suvaldyti, tą turime daryti. Nesuvokiame, jei, tarkime, šilauogių augintojas verks, jog jis patyrė nuostolių, nes augalai išdžiūvo, nes jis neįrengė laistymo sistemos, nors profesionalui tai praktiškai privaloma. Žinoma, tūkstančių hektarų grūdinių kultūrų pasėlių niekas nesugebės prilieti“, – sako V. Buivydas.
