Pasak ŽŪM kanclerio Valdo Aleknavičiaus, nuo gamtos stichijos nukentėję žemdirbiai galėtų kreiptis dėl lengvatinių paskolų ar turimų paskolų palūkanų kompensacijų. Be to, primena jis, neatlygintinai iki naujųjų metų pasaugoti grūdus pasiūlė „Jonavos grūdai“.
„Sutarėme, kad AB „Jonavos grūdai“ priims grūdus nemokamai. Išlieka lengvatinės paskolos, paskolų kompensavimas. Kreipėmės į žemės ūkio komisarą (už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį – ELTA) dėl situacijos, ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure (nenugalimą jėgą – ELTA)“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetui sakė V. Aleknavičius.
Anot jo, paramą dėl nenugalimos jėgos padarinių koordinuotų Vyriausybė, o ne ministerija.
„Dabar rengiamos tvarkos, metodikos ir Vyriausybės krizių grupei turėsime pristatyti, kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas. Krizių grupė visame šitame dalyvauja, kadangi čia parama, jei krizinė situacija, eis tiesiogiai per Vyriausybę, o ne per ŽŪM“, – kalbėjo ministerijos kancleris.
Pasak V. Aleknavičiaus, ūkininkai jau kreipėsi į „Jonavos grūdus“ dėl galimybės pasaugoti savo grūdus šios įmonės saugyklose, vienas ūkininkas yra paprašęs laikinai palaikyti 118 tonų grūdų.
Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė komiteto posėdyje informavo, kad šis ūkininkas iš viso numato į „Jonavos grūdų“ saugyklą išvežti apie 300 tonų rugių.
„Kiti ūkininkai pasijungė į savitarpio pagalbą, ieško kitokių sprendimų. Tie, kas grūdus naudoja pašarams, ieško kitokių būdų“, – sakė Z. Bakanienė.
Ji informavo, kad šešiose rajono savivaldybėse nuo stichijos pažeisti apie 100 tūkst. kv. m stogų, apie 75 tūkst. kv. m ūkinių sandėlių, 93 automobiliai ir 6,5 tūkst. hektarų įvairių kultūrų pasėlių.
Taip pat, anot Z. Bakanienės, dėl audros buvo išgąsdinta ir pasimetusi 500 karvių banda.
Z. Bakanienės teigimu, tikslią krušos žalą apskaičiuoti sudėtinga, nes dar nėra nuimtas derlius, stogus perdengiantys ūkininkai dar nėra gavę sąskaitų faktūrų.
Nuo stichijos itin nukentėjusio Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius sakė, kad nukentėjusiems ūkiams reikalingos apyvartinės lėšos, kad žemdirbiai galėtų persidengti sugriautus ūkinių pastatų sodus, atitaisytų kitą žalą.
ELTA primena, kad smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas Lietuvoje fiksuoti praėjusios savaitės pradžioje, stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.
Tuomet Panevėžio rajone viešėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Eltai sakė, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, buvo sudaužyta žemės ūkio technika.
Pirmadienį LRT radijui K. Navickas kalbėjo, jog taiklu būtų svarstyti suteikti galimybes nukentėjusiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, galimybę kompensuoti palūkanas. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į paskolas apyvartinėms lėšoms, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.
Ministras taip pat akcentavo, jog nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų.
Savo ruožtu Lietuvos draudikų asociacija pirmadienį pranešė, kad dėl audros sukeltų nuostolių atlyginimo visoje šalyje sulaukta per 6,2 tūkst. kreipimųsi, o visiems šiems nuostoliams kompensuoti jau rezervuota daugiau kaip 7 mln. eurų.
