Išaiškėjo ir įdomių dalykų – pavyzdžiui, niekas nebematuoja dirvožemio drėgmės ir objektyių būdų įvertinti stichinę nelaimę tiesiog nėra. Ji nustatoma „iš akies“.
Valdas Aleknavičius, Žemės ūkio ministerijos kancleris sakė, kad jau dabar kreiptasi į komisarą prašoma leisti ruošti pašarus tarpinių pasėlių plotuose, pagrįstais atvejais bus netaikomos sankcijos ūkininkams, kurie dėl sausros negali įvykdyti įsipareigojimų, tačiau tai nebus taip, kad sankcijos nebus taikomos visiems, panaikintos sankcijos dėl mažo ir nenuimto derliaus, pavėluotai deklaruojantiems išmokų suma nemažinama, ŽŪM siūlo naudotis draudimu nuo sausros ir gauti kompensacijas, tačiau ja naudojasi gana mažai. Apdrausta tik 9000 ha, 40 ūkių.
„Kalbant apie savivaldybes, visų paprašyta patikslinti dėl stichinės nelaimės paskelbimo, kiek tai atitinka reikalavimus. Prašome papildomų duomenų. Tikslinama žalos apskaičiavimo metodika. Valstybės mastu ekstremalios situacijos dar neskelbia. Kai kur sausra atsitraukia, kai kur gilėja“, – padėtį įvertino V. Alkenavičius ir kaip vieną problematiškiausių įvardino pajūrio regioną.
NMA atstovas sakė, kad sausra Lietuvoje nutinka ne pirmą kartą ir sankcijos taikomos ne dėl sausros. Dabar tikslas sankcijas taikyti kuo mažiau.
Seimo narys Juozas Baublys klausė, kodėl dabar kiekvienas ūkininkas turi fotografuoti savo laukus ir siųsti per programėlę, nors yra nuotolinis laukų stebėjimas ir aišku, kad dalis laukų pažeisti.
Vitkoras Pranckietis sakė, kad net nėra normalių objektyvių rodiklių sausrai vertinti ir tam skirtos aparatūros. Vertinama pagal nuotraukas ir nuomonę.
Danas Augutis, aplinkos viceministras sakė, kad vienas klausimas dėl pačios nustatymo kriterijų, dabartiniai parengti pagal ŽŪM prieš 5 metus parengtos studijos išvadas. Su mokslininkais reikėtų diskusijos, ar jie teisingi.
„Kalbant apie matavimus, tai Lietuvoje gyvename ciklais. Jei turime sausrą, kalbame, kad reikia matuoti dirvožemio drėgmę. Turėjome hidrostotelių tinklą, kuris nunyko nefinansavus. Dabar norime kurti iš naujo. Jų išlaikymo reikia 200 tūkst. eurų, bet tai turi būti politinis sprendimas, nes drėgnais metais jų tiesiog nereikia“, – kalbėjo D. Augutis.
Arūnas Bukantis, VU profesorius sakė, kad yra didelių spragų žiniose apie sausros padarinius ir vertinimą. Nematuojame ne tik dirvožemio drėgmės, bet ir augalų prieaugio ir būklės. Eilinį kartą per sausrą pradedame spėlioti, kokia bus žala. Tačiau su grūdiniais augalais, šakniavaisiais visiška nežinomybė. Metodika, kuria būtų galima remtis, yra, tačiau reikia matavimų.
„Džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerijoje yra nuostata atnaujinti matavimus, tačiau neturime jokių hidrometeroliginių prognozių, kuris apimtų ir derliaus prognozavimą. Derlingumą galime vertinti tik tada, kai jis jau nuimtas, nors jį prognozuoti būtų galima labai tiksliai“, – sakė A. Bukantis.
Vitkoras Pranckietis, sakė, kad pernai jau buvo diskutuojama apie įšalo buvimą ar nebuvimą. Objektyvių kriterijų taip pat nėra.
