Tai siūlančią Sodininkų bendrijų įstatymo pataisą įregistravo Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, įstatymo pataisų projektą parengti paskatino gyventojų kreipimaisi, kai jie negali įsigyti sodininkų bendrijai priskirtos, tačiau jos nenaudojamos bendrojo naudojimo žemės.
„Kai kuriais atvejais bendrija tos žemės nėra įsiteisinusi, nes ji nereikalinga, tačiau yra ir tokių atvejų, kai sodininkų bendrija net neegzistuoja, nėra įsisteigusi. Panašių probleminių atvejų yra labai daug. Nepaisant ilgų konsultacijų su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, galiojančiuose įstatymuose nepavyko rasti teisinio pagrindo, leidžiančio šią žemę įsigyti kitiems asmenims, ne sodininkų bendrijai“, – sako A. Butkevičius.
Jis pastebi, kad vienu konkrečiu atveju, kur nėra sodininkų bendrijos, valstybės institucijos potencialiems žemės pirkėjams problemą pasiūlė spręsti įsteigiant bendriją, kuri vėliau bendrojo naudojimo žemę galėtų perleisti bendrijos nariams. A. Butkevičiaus nuomone, toks siūlymas nėra nei teisingas, nei racionalus.
„Visų pirma sodininkų bendrijos steigiamos dėl visai kitų motyvų, t. y. dėl siekio valdyti bendrą turtą, o ne dėl noro apeiti biurokratines kliūtis, su kuriomis susidurta norint įsigyti nenaudojamą žemę. Antra, neretai sodų teritorijos faktiškai yra tapusios gyvenamaisiais miesto kvartalais, ir gyventojai nemato poreikio ir neplanuoja steigti sodininkų bendriją“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodų teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kurios bendrija iš valstybės neišsiperka ir neišsinuomoja, nuo 2023 m. sausio 1 d. priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Bendrojo naudojimo žemė, esanti mėgėjų sodų teritorijoje, kurioje bendrija nėra įsteigta, laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama nuo 2021 m. liepos 1 d.“
Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo nario A. Butkevičiaus, nenaudojamą žemę priskyrus laisvos valstybinės žemės fondui, ji būtų administruojama Nacionalinės žemės tarnybos ar kitų valstybinės žemės patikėtinių, ją būtų siekiama išnaudoti racionaliai, ją būtų galima perleisti nuosavybei, išnuomoti ar perduoti kitaip naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
A. Butkevičius tikisi, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, sumažės apleistų, bešeimininkių žemės sklypų sodų teritorijose.
Tose sodų teritorijose, kur bendrijos yra įsisteigusios, parlamentaro nuomone, jos turės pakankamą 2 metų pereinamąjį laikotarpį įsigyti arba išsinuomoti priskirtą bendrojo naudojimo žemę. „Ten, kur bendrijų nėra, bendrojo naudojimo žemė greičiau pereis į laisvos valstybinės žemės fondą ir galės būti racionaliai panaudojama“, – sako A. Butkevičius.
Politikas neatmeta, kad įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą gali padidėti laisvos valstybinės žemės fondo administravimo išlaidos, tačiau tai atsvers valstybės gautos pajamos už parduotą ar išnuomotą žemę.
Šiuo metu Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad „Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. (...)“
Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja, kaip administruoti žemę, kuri kaip bendrojo naudojimo žemė yra priskirta sodininkų bendrijai, tačiau ji neišpirkta ir neišnuomota.
Beje, šiuo metu Seime yra svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui suteiktus, bet neišpirktus ir neišnuomotus žemės sklypus nuo 2023 metų leisti įsigyti kitiems asmenims aukciono būdu. Šiuo projektu sprendžiamas tik individualaus naudojimo sklypų klausimas.
