aA
Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, kaip galima ūkininkams padėti užklupus sausrai.
© Shutterstock

Susiklosčiusi padėtis dviprasmiška. Miškininkai, kurie stichijos jau skelbia aukščiausią miškų gaisringumą pripažįsta, kad yra sausra.

Žemės ūkyje kriterijai kitokie ir oficialios sausros, kuri leistų skelbti stichinę nelaimę ir tuo pačiu įsijungtų įvairūs kompensavimo ir paramos mechanizmai, nėra.

Šiemet pavasarinė sausra atskiruose regionuose negrįžtamai pakenkė žiemkenčius, nedygsta vasarojus. Nuo kovo kai kur lijo tik vieną kartą, tačiau pagal galiojančią tvarką sausros negalima skelbti.

Tačiau pagal miškų gaisringumo žemėlapį, jie pripažinti aukščiausios gaisringumo klasės, vadinasi, ir laukai sausi.

Ūkininkai ir Žemės ūkio ministerija nesitiki, kad bus kompensuoti patirtri nuostoliai. Tačiau prasideda deklaravimas, o pasėliai neatitinka augalų tankumo reikalavimų. Prisiimti kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, jei palis, išdigs piktžolės, o purkšti negalima, nes nuo piktžolių žus patys javai. Numatyta, kad ekologinis ūkis turi išauginti tam tikrą produkcijos kiekį, sėti dobilus, kurie nesudygsta antrus metus iš eilės. Ūkiai, gavę paramą, įsipareigoja išlaikyti atitinkamą pelningumą, kad realios stichinės nelaimės atveju neįmanoma. Prašoma, kad šie ir kiti reikalavimai nebūtų taikomi ir mokamos išmokos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba klimatologas dr. Donatas Valiukas sakė, kad pernai buvo atliktas tyrimas, kad būtų taikomi kiti sausros nustatymai nei šiandien. Planuojama taikyti kitus kriterijus dėl liūčių ir sausros, nes dabar galiojantys kriterijai, kada galima skelbti stichinę nelaimę nebeatitinka naujų sąlygų. Be to, dėl nutraukto finansavimo nutrauktas dirvožemio drėgmės matavimas, kuris galėjo būti kaip vienas iš kriterijų. Be to, būtų galima remtis sausros miškuose, kuri apima trečdalį Lietuvos teritorijos, kriterijumi, nors jis skaičiuojamas kiek pagal kitą metodiką.

Augalus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad sausra šiandien jau yra.

Kazimieras Starkevičius sako, kad reikia keisti skaičiavimo metodiką ir keista, kad mes kol kas neatstatėme finansavimo klimato tyrimams, kurie leistų pakeisti senas ir nebeveikiančias metodikas. Vienas iš Seimo kaimo reikalų komiteto sprendimų būtų ir siūlymas skirti lėšas.

Andriejus Stančikas aiškina, kad keista, jog miškininkai ir ūkininkai klimatą vertina skirtingai ir svarbu, kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos, nes nuostoliai nutiko dėl klimato. Pavyzdžiui, jau pernai buvo daug sunkumų, kai grūdus superkančios įmonės atsisakė pripažinti force majeure ir reikalavo visų įsipareigojimų vykdymo.

„Mes kalbame apie augalininkystę, tačiau niekas nežino, kad bus su gyvulininkyste. Žolė išdegusi, pašarų bazė sunyks“, – dėsto A. Stančikas.

Algimantas Salamakinas siūlo nebekelti ministerijos į Kauną, o parengti strategiją, kaip gyventi ir ko imtis vykstant klimato kaitai ir prie to prisitaikyti. Be to svarbu, kad ne kiekvieną kartą būtų gesinami gaisrai, o ūkininkas žinotų, kaip išgyvens jei praras derlių. Ar jam geriausia draustis, ar gaus paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

Lietuvos nederlingų žemių asociacijos atstovė sako, kad šiandien nukentėjo ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės ūkiai. Gegužės viduryje Dzūkijoje žolės aukštis 1 centimetras. Karvių nėra kur ganyti, ten jau pustomas smėlis. Iš ekologinių ūkių reikalaujama tiekti produkciją, nors pasėliai žuvo.

Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius sako, kad sitaucija ypatingai sudėtinga, nes pernykščiai neįvykdyti ūkininkų įsipareigojimų persikėlė į šiuos metus, tikintis, kad derlius bus geras. Vyriausybė turi spręsti, kaip padėti ūkininkams. Situacija grėsminga, nes kito sprendimo nėra.

K. Starkevičius primena, kad kai pernai Skandinavijoje buvo sausra, jie iš mūsų pirko šieną ir tai buvo kompensuojama.

Venantas Griciūnas, žemės ūkio viceministras sakė, kad jau ruošiamasi kreiptis į ES, kad nebūtų taikomos sankcijos, ūkininkai atleisti nuo nepasiekiamų rodiklių. Pavyzdžiui, leisti pūdyme šienauti ir ruošti pašarus, netaikyti sankcijų, jei deklaruotuose plotuose bus randamos tik augalų liekanos.

„Mes pripažįstame, kad yra sausra, tačiau yra rodikliai, pagal kuriuos ji oficialiai nustatoma. Pritartume, jei kriterijai būtų pakeisti“, – aiškina viceministras ir siūlo draustis, nes niekas negali nuspėti, koks bus klimatas. 2019 m. iš anksto nesidraudė nė vienas ūkininkas. Be to, ministerija padidino iki 70 proc. draudimo įmokų kompensavimą. Tai 2 milijonai iš Kaimo plėtros programos ir valstybės biudžeto. Toliau kuriamas rizikos fondas, tačiau prie rizikos valdymo turi prisidėti ir patys ūkininkai.

„Kai mes sakome, kad reikia prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, jūs visi rėkiate, kad nereikia. Reikia išmokti dirbti kartu“, – pabrėžia V. Griciūnas.

Valdininkas sako, kad savivaldybių skyriai kaupia informaciją apie susidariusią situaciją ir pagal tai bus vertinama, ką daryti.

Nuspręsta, kad po dviejų savaičių, 29 gegužės, Žemės ūkio ministerija pateiks ataskaitą, kurios teritorijos nukentėjo ir kokių konkrečių sankcijų reikia netaikyti bei kokių priemonių imtis.

Oficiali sausra

Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra. Vyriausybė gali skelbti ekstremalią situaciją šalyje, kai yra tam tikros sąlygos: sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu drėgmės atsargos dirvos sluoksnyje (0÷20 cm ir 0÷100 cm) mažiau ar lygu10 ir mažiau ar lygu 60; hidroterminis koeficientas mažesnis 0,5; trukmė ilgiau kaip 1 mėnuo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Vilkai sugrįžo – vėl puola (3)

Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje ūkininkaujantys žmonės įbauginti – vien per...

Krito grūdų supirkimo kainos

Šalyje gegužės mėnesio viduryje daugumos grūdų supirkimo kainos mažėjo, skelbia Žemės ūkio...

Investicijoms į žemės ūkio valdas prašoma dvigubai didesnio finansavimo

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį...

Konkurse dėl „Ekoagros“ vadovo vietos pateiktos 6 paraiškos (1)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia sulaukusi 6 paraiškų į viešosios įstaigos „ Ekoagros...

Bus finansuojamos netiesioginės projektų išlaidos

Naujai teikiamiems vietos projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų...

Top naujienos

Andrius Tapinas. Dešimt detalių po rinkimų ir vienas noras (3)

1. Išrinktasis Prezidentas vadovauti šaliai ateina geru metu – viskas gan stabilu, gaisrų...

Išrinkto prezidento tėvas: jau vakar kaimynai pradėjo belsti į langus (12)

Nuo šeštos ryto klaipėdiečio Antano Nausėdos telefonas netyla – artimieji, bičiuliai,...

Išskirtinis interviu: Nausėda darys įtaką partijų veiklai ir keis Prezidentūrą (142)

Naujai išrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki liepos 12-osios, kai įvyks jo...

Maldeikienė apie Nausėdą: jis yra nulis (208)

„Jis yra nulis ir nėra asmenybė“, – taip po rinkimų pirmadienį naujienų agentūros BNS...

Praėjus vos dienai po atidarymo, suskilo Kijevo tiltas. Klyčko įtaria, kad buvo šauta (15)

Stiklinį pėsčiųjų tiltą atidarė gegužės 25 d., minint Kijevo miesto jubiliejų. Vos po paros...

Konferencijoje nepasirodęs Karbauskis apie Marčiulionį neužsiminė, džiaugiasi Ropės pasiekimu (48)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis , pirmadienį neatvykęs į spaudos konferenciją...

Grybauskaitė tiesia ranką Nausėdai: visa mano komanda yra pasirengusi padėti (31)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, kad ir ji asmeniškai, ir visa jos...

Dėl sveikatos negalėjęs delsti vilnietis į medikus kreipėsi privačiai: už ką kiekvieną mėnesį mokame mokesčius? (15)

DELFI redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame moteris rašė, kad ligai užklupus jos vyrą,...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (340)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...