Ji pažymi, jog 89 proc. tokios produkcijos į Rusiją pateko per sieną su Baltarusija.
Anksčiau „Rosselchoznadzor“ skelbė, jog per penkerius metus nuo 2015 metų rugpjūčio utilizuota 34,94 tūkst. tonų augalininkystės ir 1,23 tūkst. tonų gyvulininkystės produkcijos.
Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.
Iš pradžių embargas buvo paskelbtas vieneriems metams, galiojo JAV, ES, Australijoje, Kanadoje, Norvegijoje pagamintiems maisto produktams. Po metų šį valstybių sąrašą papildė Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina.
Vėliau embargo galiojimas buvo kasmet pratęsiamas.
Nuo 2015 metų rugpjūčio galioja prezidentas Vladimiro Putino įsakas naikinti visus į šalį nelegaliai įvežtus maisto produktus.
Rusijos žiniasklaida, remdamasi dviem solidžiais šalies ekonominių tyrimų centrais, skelbė, jog šis embargas rusams per metus kainuoja apie 6,3 mlrd. eurų.