„Žemės ūkis visada eidavo didėjimo keliu, ir nuo Nepriklausomybės atkūrimo virš 30 proc. gyventojų, dirbusių žemės ūkyje, intensyvėjant žemės ūkiui, tiesiog nebegali išsilaikyti ir dirbti tose žemės ūkio vietovėse. Gyvulininkystė galėtų ir turėtų būti skatinama, tai tradicinė šaka Lietuvoje, ir ji sukurianti daug daugiau darbo vietų nei tik augalininkystės“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ trečiadienį kalbėjo Seimo pirmininkas.
Žemės ūkio koncentracijos klausimą Seime narplioja opozicijos sudaryta parlamentarų grupė, vadovaujama Jurgio Razmos. V. Pranckiečio teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, vyksta aštri priešprieša tarp pozicijos ir opozicijos, tačiau šiuo atveju esą interesas bendras. Visuomenei, pasak Seimo pirmininko, turi būti atsakyta į klausimus ir dėl koncentracijos, ir dėl kitų žemės ūkio srities klausimų.
„Manau, kad net šiek tiek pavėluota ta komisija, galėjo tų klausimų analizę pradėti ir birželio mėnesį. Tegul būna atsakyta į visus klausimus, ir ten komisijos klausimyne yra ir netgi nuo žemės kilnojimo klausimų“, - sakė V. Pranckietis.
ELTA primena, kad Seimo narių grupės dėl Ekonominės galios koncentracijos žemės ūkio sektoriuje tyrimą planuoja baigti iki metų pabaigos. Tyrimo vadovas yra konservatorius J. Razma.
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas, anksčiau atmetęs siūlymą tirti padėtį žemės ūkyje, trečiadienį vėl svarstys, ar imtis tokio tyrimo.
Tokią užduotį šis komitetas gavo iš Seimo, kuris šių metų lapkričio 6 d. po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario, buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pateiktam siūlymui ištirti padėtį žemės ūkyje. Tokį tyrimą siūloma pavesti atlikti Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas nesižavi siūlymu pavesti atlikti šį tyrimą jo vadovaujamam komitetui.
Lapkričio 7 d. Seimo posėdžių sekretoriate jis įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo žemės ūkio reikalų tyrimą pavesti ne Seimo Kaimo reikalų komitetui, o specialiai laikinajai tyrimo komisijai.
Jei Seimas pritartų, Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, kuri aiškintųsi padėtį žemės ūkio sektoriuje, dirbtų 12 Seimo narių. Komisiją siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.
Nutarimo projekte siūloma ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais.
Jeigu Seimas pritartų, žemės ūkio reikalų tyrimas užtruktų apie metus, nes siūloma tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki 2019 m. spalio 1 d.
