Kokią iniciatyvą rodo Europos Komisija?

Didelė dalis protestuojančių Europos ūkininkų reikalavimų yra susijusi ne tik su vietiniais sprendimais, kuriuos galėtų pasiūlyti konkrečios valstybės, bet ir su europiniais reikalais. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pasakė, kiek į kompromisus eiti yra pasiryžusi Europos Komisija ir kaip ji reaguoja į tam tikrus, jau šiandien girdimus pasiūlymus.

„Aš gal iš karto sureaguočiau į paminėtos direktyvos pasiūlymą, kad ji būtų atsiimta. Šioje vietoje reikia suprasti, kad pati direktyva Europos Parlamentui jau buvo atmesta ir dėl jos nelabai yra kažkokio sutarimo valstybėse narėse. Iš principo, yra normali praktika, kad tokiais atvejais, jeigu susitarimo pasiekti nepavyksta, o čia darosi akivaizdu, nes Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese turime keletą žaidėjų – parlamentą, tarybą – tada, be jokios abejonės, normalu yra atsiimti ir pasižiūrėti naujai į klausimą“, – pasakojo M. Vaščega.

Marius Vaščega

Anot pašnekovo, bet kokių sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas taip, kad sprendimų priėmėjai pritartų siūlymams.

„Kalbant ūkininkus ir vykstančius ūkininkų protestus, ir įvairiausius reikalavimus – irgi man reikėtų pirmiausia pasakyti, kad Europos Komisija ir apskritai Europos lygmeniu mes visada įsiklausome į tai, ką sako ūkininkai ir įsiklausome į žemės ūkio atstovų įvairias pastabas, ypač formuojant žemės ūkio politiką. Dėl ko taip yra? Dėl to, kad mes puikiai suvokiame, kad žemės ūkis yra ypatinga sritis, visų pirma, susijusi su tuo, kad maistas ir jo gamybos pakankamumas yra mūsų tam tikras strateginio savarankiškumo užtikrinimas. Dėl tos priežasties, jeigu pasižiūrėtume skaičius, pamatytume, kad beveik trečdalis Europos Sąjungos biudžeto yra skiriama žemės ūkio paramai ir tam, kad jaustumėmės saugūs tokiame keistų geopolitinių realijų pasaulyje“, – teigė M. Vaščega.

Jo manymu, tą reikėtų labai stipriai įvertinti.

„Man atrodo, virš 300 milijardų eurų parama per šį laikotarpį buvo ūkininkams. Tai – tikrai pakankamai didelė parama ir įsiklausymas yra didelis. Prieš gerą savaitę prasidėjo strateginis dialogas tarp Europos Komisijos ir ūkininkų atstovų, tam, kad būtų atrasti tokie tolimesni sprendimai, kad būtų žiūrima labai stipriai į ateitį, nes iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkis – dideli. Yra ir pajamų kritimas, ir, galiausiai, ta pati klimato kaita labai neigiamai veikia žemės ūkio sektorių, dirvožemių būklės prastėjimas, įvairiausi stichiniai reiškiniai, kurie vyksta. Į visa tai mes turime atsižvelgti ir nusimatyti, ką mes galime dar padaryti, kad tai būtų patraukli šaka“, – dalijosi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

default

Jis pridūrė, kad šalia ilgalaikių sprendimų koja kojon eina ir tie, kurie yra svarbūs dabartiniame periode.

„Aš gal labiau paminėčiau tokius dalykus, kurie padėtų užtikrinti pajamas ūkininkams. Vėlgi, prieš savaitę buvo pateiktas sprendimas privalomojo aplinkosauginio reikalavimo, kada turi atidėti dalį žemės įvairiausiems su aplinkosauga susijusiems dalykams.

Vieneriems metams šio reikalavimo vykdymas yra laikinai atidėtas, kas padeda, be jokios abejonės, ūkininkams užsitikrinti didesnes pajamas. Taip pat, įdėti saugikliai į plaukiančius žemės ūkio produktus, įeinančius iš Ukrainos – kai kurie ūkininkai protestuoja būtent dėl to. Aš manau, kad procesas vyksta, bet, aišku, tik dalis procesų gali būti išspręsti europiniu lygmeniu“, – teigė M. Vaščega.

Esamų sprendimų ūkininkams kol kas nepakanka

Kiek į europiniu lygmeniu reikalingų sprendimų priėmimą yra įsitraukusi Lietuva – laidoje pakomentavo Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

„Sakyčiau, kad tos protestų akcijos, kurios vyko Lietuvoje ir dabar vyksta visoje Europoje – mes matome čia pozityvų dalyką. Mes pradėjome kalbėtis. Pradėjome kalbėtis kaip žemdirbių visuomenė, vartotojų visuomenė, valdininkų – tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvoje. Pasiekti tikrai nemaži pasiekimai ir mes matome, kad atsitraukia tiek Europos Komisija, tiek šalių Vyriausybės su tam tikrais reikalavimais, bet, be abejo, pagal ūkininkus – to nepakanka“, – teigė pašnekovas.

Arūnas Svitojus

Jis paaiškino, kas apskritai iššaukė tokias ūkininkų reakcijas.

„Vienas dalykas yra solidarumas. Solidarumas tarp ūkininkų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Kai kurios šalys net nežino, dėl ko reikia protestuoti, bet sako: turime išvažiuoti, kad palaikytume kitas šalis“, – teigė A. Svitojus.

Anot jo, labiausiai ūkininkams nerimą kelia trys pagrindiniai klausimai.

„Pirmas dalykas – biurokratija. Aš ir pats vairuoju traktorių, ir 14 valandų iš jo neišlipu, paskui miegi, vėl dirbi ir nėra kada žiūrėti į popierius, žiūrėti į tą kompiuterį, žiūrėti į reikalavimus, o tu gauni sankcijas, dėl to, kad pavėlavai kažkur padėti šauktuką. Tie biurokratiniai dalykai labai stipriai paveikia žmones“, – vieną jų išskyrė A. Svitojus.

Privalomieji aplinkosauginiai reikalavimai – jie taip pat kelia nemažai sumaišties.

„Be abejo, jie yra reikalingi. Mes, kaip ūkininkai, tą suprantame. Ypatingai šeimos ūkininkai tą supranta. Galbūt korporacijos tų dalykų nesupranta, kurios valdo dešimtis tūkstančių hektarų ir joms ta žemė yra tik verslo šaltinis, bet ūkininkas – supranta, tačiau, kai ateina reikalavimai labai greitai ir radikaliai, sakyčiau, kai tau sausio 1 dieną žemėlapyje atsiranda, kad tu rytoj jau turi keisti paskirtį ir nėra to pereinamojo laikotarpio, trūksta informacijos – gaunasi, kad esi pats kaltas. Toje pačioje Lietuvoje mes neturime informavimo, konsultavimo sistemos. Dažnai ir su ministerija kalbamės, kad ne tik 5 procentus ūkininkų reikia konsultuoti, o visi turi laiku gauti tą informaciją – prieš metus“, – kalbėjo Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Tiesa, prie šio klausimo – jau dirbama.

„Dabar Europos Komisija pati atsitraukė metams laiko“, – teigė pašnekovas.

Anot A. Svitojaus, ūkininkams užkliūva ir radikalūs Aplinkos ministerijos sprendimai.

„Suprantame, kad visuomenė nori žalinimo, bet tie dalykai turi būti subalansuoti. Be to, yra šalių vidiniai klausimai – akcizas, kuro akcizas, bet daugelis šalių kelia tų trečiųjų šalių pigaus produkto įvežimą, kas sukelia kainų kritimą, konkurenciją.

Prancūzai streikuoja prieš įvežimą Lotynų Amerikos didelių kiekių produktų. Mes finansuojame ekologinį produktą, o įvežame nežinia ką – su pesticidais, su daug chemijos. Mes lyg save ribojame, o remiame savo pinigais gamtos teršimą kitose šalyse. Tas yra su Ukrainos grūdais, vežamais per Bulgariją, Lenkiją, Rumuniją, tas yra su Rusijos grūdais, vežamais per Latviją“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Pašnekovo teigimu, atrasti tam tikrą balansą – privaloma.

„Žemdirbių visuomenė ir visuomenė – mes turime kalbėtis su valdininkais, kaip rasti subalansuotą ūkį“, – teigė A. Svitojus.

Į ūkininkų nuogąstavimus – atsižvelgiama

Savo įžvalgomis laidoje pasidalijo ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis pasakė, kokių sprendimų jau yra imamasi, kad tam tikros problemos būtų išspręstos.

„Aš pradėčiau nuo konkretesnių dalykų. Vilniaus protesto šviesoje buvo iškelti 6 reikalavimai ir būtent juos, didžiąja dalimi, mes sprendžiame dabar. Kitą savaitę renkasi Seimas dėl naftos dujų akcizo ir taip pat dėl lengvatinio dyzelino akcizo tvarkos grąžinimo, kad būtų grąžinama tvarka, buvusi prieš tai, kad būtų galima dyzeliną naudoti žemės ūkio veikloje.

Taip pat, yra didelė dalis, kuri susijusi su daugiamečių pievų ir ganyklų problema. Tikimės kažkokių sprendimų“, – teigė K. Navickas.

Kęstutis Navickas

Ministro teigimu, šiuo metu yra atsižvelgiama ir į kitas problemas, kurias išskiria patys ūkininkai.

„Čia nuskambėjo keletas dalykų ir į vieną jų aš noriu sureaguoti – priešinimasis ukrainietiškų grūdų importui. Jis praeitų metų pabaigoje ir šiais metais į Europos Sąjungą sumažėjęs iki minimumo. Kanalai ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsikovojo sėkmingai Juodosios jūros koridorius, ir absoliuti didžioji dalis grūdų keliauja per Juodosios jūros uostus, ir, matyt, keliaus.

To mes jiems ir linkime, kad tas koridorius neužsivertų, nes tai, iš tikrųjų, yra didelis grūdų gamintojas, eksportuotojas pasaulyje. Tai taip pat yra labai svarbus sektorius pačioje Ukrainos ekonomikoje, kas prisideda prie sėkmingų jos kariuomenės pergalių“, – kalbėjo K. Navickas.

Jis pakomentavo ir pasikeitimus Europinėje teisėje.

„Kalbant apie tai, kas pasikeičia Europinėje teisėje ir, kur mes norėtume, kad ji gal keistųsi daugiau – tai yra keletas dalykų. Pradedant nuo tvaraus pesticidų naudojimo reglamento – buvo politinis siekis sumažinti augalų apsaugos priemonių vartojimą 50 procentų. Čia reikia pasakyti kelis dalykus, kurie, mano manymu, yra labai svarbūs.

Tas dokumentas, pirmiausia, buvo atmestas dėl neišbaigtumo, o kitas dalykas, kas Šiaurės šalims yra svarbu, tai dėl nesąžiningumo, paskirstant pastangų pasidalijimą. Jeigu Vidurio Europoje yra vartojama maždaug 10 kilogramų priemonių hektarui, tai mes naudojame apie 2-2,5, pagal statistiką. Vėlgi, 50 procentų nuo 10 kilogramų ir 2,5 – labai skirtingi kiekiai“, – teigė Žemės ūkio ministras.

„Kitas dalykas, mes turime gana ydingą pačią augalų registravimo sistemą, nes kiekviena šalis turi registruoti savo augalų apsaugos priemones, nesvarbu, kad tai yra registruotas produktas Europos Sąjungoje ar, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, kas mums yra svarbu – mes vis tiek turime atlikti registraciją Lietuvoje. Mes turime kai kuriuos sektorius, kaip sodo, uogyno, daržovių, kurie, savo apimtimi, yra smulkūs ir augalų apsaugos priemonių ten yra naudojama labai mažai. Tas visas registravimo procesas – tai labai stipriai kelia kainą. Tas irgi nėra teisinga“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, tam tikrų sprendimų dėl to jau bandoma pasiekti.

„Mano iniciatyva, 21 dieną šaukiuosi Baltijos ir Šiaurės šalių ministrus būtent apie tai pasikalbėti, nes yra dalykų, kuriuose bendra Europos žemės ūkio politika nemato ir pamiršta mūsų šiaurinę demenciją“, – tvirtino K. Navickas.

Svarbiausia – dialogas

Kaip pastebėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega, sprendžiant visas problemas – svarbiausia laikytis dialogo.

„To dialogo išdavoje pavyksta pasiekti rezultatus. Pavyzdžiui, dėl tų pačių minėtų pievų net dabar, šiuo metu, vyksta Europos Komisijos nario susitikimas su Kaimo reikalų komitetu ir aš tikiuosi, kad bus pagelbėta atrasti sprendimus, kurie, aišku, yra pakankamai sudėtingi, kadangi pati problema yra tokia unikali Lietuvoje. Kitur negirdime kažkokių tokių reikalavimų“, – dalijosi pašnekovas.

Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikri dalykai yra tarsi numetami į Europos Komisijos daržą, nors ši nebūtinai yra už juos atsakinga.

„Tarkime, dėl akcizų ir panašiai, kad čia komisija kažką vertė – to nėra. Čia yra nacionalinis klausimas, tai nėra iš komisijos atsiradęs klausimas. Aš tik bandau pasakyti, kad nekovojame, o kalbėdamiesi ieškome kažkokių sprendimų“, – teigė M. Vaščega.

Jo išsakytoms mintims pritarė ir Žemės ūkio ministras K. Navickas.

„Net ir komisijos rankos, kai kuriais atvejais, yra surištos, dėl ganėtinai sudėtingų teisėkūros dalykų. Kai kurias problemas reikia spręsti per teisėkūros procesus, o tai nėra paprasta, nes tam turi pritarti visos šalys narės, turi pritarti pati komisijos kolegija ir turi pritarti Europos Parlamentas“, – teigė jis.

Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale: