Ši žinia labai gera mūsų ūkininkams, kurie nerimavo dėl trečdaliu, lyginant su pernai metų piku, kritusiomis javų kainomis.
Kainos pakilo atsiradus įtampai dėl „grūdų koridoriaus“, kuriuo Ukraina eksportuoja savo žemės ūkio produktus per Juodąją jūrą. Turkijos žiniasklaida praneša, kad penktadienį, gegužės 5 d., Turkijos, Rusijos ir Ukrainos gynybos viceministrai turi aptarti „grūdų susitarimo“, kuris, kaip teigiama Maskvoje, galiojimą gegužės 18 d., pratęsimą, skelbia „Bloomberg“.
Agentūra primena, kad nuo 2022 metų liepos pabaigos pagal susitarimus iš Ukrainos į pasaulinę rinką buvo eksportuota beveik 30 mln. Kukurūzų pristatymai sudaro apie pusę šio kiekio, o kviečių – apie ketvirtadalį.
Įtampos paūmėjimo pakako, kad pasaulinėje kviečių rinkoje padidėtų sandorių skaičius. Prieš tai šiauriniame pusrutulyje, kur užauginama didžioji dalis pasaulio kviečių, jos kainos nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus.
Drono ataka vėl sukėlė nerimą dėl pasaulinio kviečių tiekimo ir sukėlė susirūpinimą tarp prekybininkų, kad pastarieji kainų mažinimai galėjo nueiti per toli, elektroniniame laiške sakė „Farm Futures“ analitikė Jacqueline Holland.
Čikagos kviečių ateities sandoriai pakilo 1,2% iki 6,475 USD už bušelį. Diena anksčiau kainos šoktelėjo 5%. Kukurūzų kainos ketvirtadienį sumažėjo 0,3%, o sojų pupelės išliko beveik nepakitusios.
„Grūdų sutartis“ – ką reikia žinoti
2022 metų liepą Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Turkijai, pasirašė atskirus susitarimus su Jungtinėmis Tautomis dėl Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo. JT ir Turkija tapo susitarimo garantais.
Grūdų eksportas buvo sustabdytas nuo didelio masto karo pradžios, nes Rusijos Federacija užblokavo Juodąją jūrą.
Sutartis buvo pratęsta 2022 m. lapkritį ir 2023 m. kovą.
Tačiau kovo 20 d. Rusija faktiškai sustabdė Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, blokuodama laivų patikrinimus Juodojoje jūroje.
Balandžio 25 d. Rusijos Federacija apkaltino Ukrainą užpuolus Juodosios jūros laivyno bazes Sevastopolyje ir Krymo civilinę infrastruktūrą, teigdama, kad tai gali blokuoti „grūdų sandorio“ įgyvendinimą.
Gegužės 3-iosios naktį dronai atakavo Kremliaus teritoriją. Rusijos Federacijos prezidento administracija teigė, kad tokiu būdu Ukraina neva pasikėsino į Vladimiro Putino gyvybę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nedalyvavo šioje atakoje.
