aA
Lietuvos paukštynai sako, kad prieš akis šmėžuoja bankroto šmėkla, nes per pandemiją sukirto rankomis su Vyriausybe, kad nemažins supirkimo kainų ir nenutraukinės sutarčių su tiekėjais, o sukaupti nuostoliai bus kompensuoti. Tačiau, paukštynų atstovų tikinimu, dabar vietoj žadėtų milijonų eurų siūlomi tik šimtai tūkstančių, kurie įmonių neišgelbės.
Paukštynai: Vyriausybė mus apgavo, ūkininkai eina bankroto link
© Bendrovės archyvas

Europos Komisija tiesiog nepatvirtino lietuvių parengto plano išdalinti milijonus. Dabar mėgina dar derėtis, rengiami nauji planai.

Perdirbėjai, patirdami nuostolius, nutraukinėja sutartis su paukščių augintojais ir nežino, kas bus toliau. Likusiems kainos mažinamos 4 proc.

„Problemų daug. Jei bus tokios kainos, kokias perdirbėjai žada nuo spalio, geriau užsidaryti ir tiesiog nebedirbti. Kas bus toliau, neapibėžtumas didelis“, – sako Jonas Jagminas, kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas, didžiausias nepriklausomas mėsinių paukščių augintojas.

Kooperatyvas valdo 6 kompleksus ir per metus užaugina 22 tūkst. t mėsos, valdo pašarų gamyklą. Mėsą tiekdavo „KG Group“.

Lenkai sprendė kitaip

„Tarp šalių vyksta milžiniška konkurencija. Natūraliai perdalijamos įtakos sferos. Europoje mes vidutinio dydžio gamintojai, šviežios paukštienos gaminantys apie 100 tūkst. t per metus ir sėkmingai konkuravome su lenkais, kurie per metus gamina 3 mln. t paukštienos ir yra didžiausi šios srities gamintojai ES. Jei mes neturėjome kur dėti tūkstančio tonų per mėnesį, jie neturėjo kur padėti 30 – 40 tūkst. t“, – aiškina „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas ir prisipažįsta, kad visų partnerių išsaugoti nepavyks. Žaliavą jiems tiekia 24 ūkiai.

Įmonėje ir ūkiuose, kurie tiekia produkciją, dirba 3 tūkst. žmonių, iš 200 mln. eurų metinės apyvartos apie 100 mln. eurų tenka eksportui.

Jis sako, kad prasidėjus pandemijai tapo aišku, jog tai gera proga persidalinti rinką ir tie, kurie bus aršesni ir stipresni, toliau džiaugsis naujomis rinkomis ir darbo vietomis bei mokesčiais. Lenkijos vyriausybė devalvavo zlotą ir tuo pačiu jų kaina eksportuojant sumažėjo 10 proc. D. Gudačiauskas sako, kad šiame sektoriuje tai labai daug. Lietuvių rentabilumas gerais laikais buvo 3 proc.

Prašė padėti sektoriui

„Jie savo konkurentus praktiškai nušluoja. Be to, jie išdalino milijardinę paramą žemės ūkiui ir ją išdalino. Kai kurie mūsų politikai džiaugiasi, kad sutaupė, tačiau tas taupymas turės ilgalaikes pasekmes, nes reikės atsikovoti rinkas“, – dėlioja D. Gudačiauskas ir pasakoja, kaip įmonių grupė atsidūrė sudėtingoje situacijoje.

Kaip pasakoja verslininkas, pandemijai atėjus į Lietuvą įvyko derybos tarp Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vienoje pusėje ir „KG Group“, kuriai priklauso paukštynai, kitoje.

„Mūsų paprašė padėti visam sektoriui ir nemažinti žaliavos supirkimo kainų iš ūkininkų. Pagal šį susitarimą turėjome sukaupti nuostolį pas save ir jis buvo pažadėtas kompensuoti. Susiderinom paramos taisykles, sukirtome rankomis ir išėjome dirbti savo darbų. Mes auginti paukščius, saugoti darbuotojus, saugoti tėvinius pulkus. ŽŪM išėjo derinti paramos taisyklių su Europos Komisija“, – dėsto D. Gudačiauskas.

Jis sako, kad paukščių verslas specifinis. Jo ciklas 483 dienos ir jei išnaikinsi tėvinį pulką, atstatyti gamybą kai grįš paklausa reikės labai daug laiko.

Gegužės 27 d. paskelbta, kaip Vyriausybė nusprendė remti žemės ūkį. Apie paukštininkystę buvo sakoma: „20 mln. Eur bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.“

Iš jų 9 turėjo atitekti kiaušinių gamintojams, 11 milijonų mėsinių paukščių augintojams.

Žemės ūkio ministerijos komentare Delfi rašoma, kad prasidėjus pandemijai ir karantinui, ministerija ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos COVID 19. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. 20 milijonų parama paukštienos sektoriui buvo numatyta įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų.

Kaip praneša ŽŪM, EK sprendimas gautas tik liepos pabaigoje. Po ilgų derybų EK tik iš dalies pritarė siūlomoms taisyklėms. EK sutiko leisti kompensuoti tik patirtus nuostolius (praradimus), kurie turėtų būti apskaičiuoti pagal tam tikrą metodiką. Taip pat buvo sutrumpintas laikotarpis už kurį gali būti kompensuojama verslui.

Iki pandemijos pagalbos neprašė

J. Jagminas sako, kad žadėtos paramos nėra ir kenčia visi, tiek perdirbėjai, tiek augintojai. Paremti buvo kiaulių augintojai, pienininkai. Paukštininkystė kaip sektorius iki šiol pagalbos neprašė ir per Nepriklausomybės laikotarpį sumokėjo virš milijardo eurų mokesčių. J. Jagmino skaičiavimu, mėsos jie išaugina daugiau nei visi kiti kartu sudėjus.

Darius Gudačiauskas
Darius Gudačiauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Paaiškėjo, kad Vyriausybė negali priimti sprendimo iš nacionalinio biudžeto skirti šių pinigų. Kai tą suvokėme buvo šokas. Kam tada visas spektaklis, balsavimai, derybos? Be to, Europos Komisija sutrumpino paramos terminą iki karantino laikotarpiu nuo kovo 16 iki birželio 16 d. Sprendimas buvo priimtas liepos viduryje ir mums buvo šokas“, – aiškina D. Gudačiauskas ir sako, kad jie prisiėmė nuostolius, o jų kompensuoti niekas nebenori.

D. Gudačiausko skaičiavimu, pagal dabar patvirtintas taisykles jie gali gauti iki pusės milijono eurų paramos. Pasak vadovo, jis jau ieškojo teisinių galimybių Vyriausybę paduoti į teismą, nes sutartis buvo sudaryta. Tačiau paaiškėjo, kad jei Vyriausybė priima sprendimą ir jo negalim įvykdyti, tai teisėta.

„Noriu žinoti, kas važiuoja į Briuselį derėtis. Kas nuvažiavo, su kuo ir apie ką kalbėjo. Kur yra susitarimo protokolas, kur argumentai, kodėl negalimas vienas ar kitas sprendimas. Čia kalbame apie tūkstančių žmonių likimą, kurie gali netekti darbo. EK nutarimas 18 lapų ir jame be vandens tik viena formulė, kuri irgi buvo parašyti su klaida. Tai buvo įvardinta, kad tai viskas, su kuo Briuselis sutiko. Kaip buvo iš tiesų niekas nežino“, – piktinasi D. Gudačiauskas ir sako, kad lyginami 2019 m. ir pagal juos skaičiuojama kompensacija. Tačiau įmonių grupė nori jos už 2020 m.

Dengtų nuostolius

Verslininkas skaičiuoja, kad nors metai dar nesibaigė, jie jau patyrė 6,2 mln. eurų nuostolių. Nuostolis patirtas kritus kainoms, nors supirkimo kainas jie palaikė. Jei „KG Group“ būtų gavus žadėtus 9 mln. eurų ir tai iki pavasario būtų leidę išlaikyti tas apimtis, kurios yra dabar. Gegužę prasideda turizmo sezonas, kuris, kaip buvo viliamasi, leistų atsigauti verslui. 500 tūkst. eurų leis tik sumokėti darbininkams atlyginimus. Gamybos apimtys mažinamos.

„Gavę paramą galėtume metus baigti su nedideliu nuostoliu. Dabar nežinau, ką darys ūkininkai, iš kurių nuo spalio nebepirksime žaliavos“, – dėsto D. Gudačiauskas ir tikina nesuprantantis, kaip valstybėje niekas nesiima gelbėti eksportuojančių pramonės flagmanų, bet lengva ranka skiria milijonus trinkelių perklojimui.

Jonas Jagminas
Jonas Jagminas
© DELFI / Audrius Solominas

J. Jagminas pagalbos nelaukia – derasi su lenkais ir dėl vieno komplekso produkcijos sutartis jau pasirašyta. Kalbamasi dar su dviem tenykščiais perdirbėjais, kad jie imtų daugiau paukštienos. Lietuvoje alternatyvos, kur būtų galima parduoti paukščius, nėra.

Lenkai, kurie veža į Kiniją ir kitas dideles rinkas, pasak „Agroaves group“ vadovo siūlo „padorias“ kainas ir į ateitį žvelgia optimistiškai.

Mėgins derėtis

D. Gudačiauskas sako, kad mėgina derėtis su ŽŪM, kad būtų pakeistos paramos taisyklės ir įmonių grupė gautų bent 3 mln. eurų paramą.

„Tai leistų išgelbėti labai daug. Valstybė bent jau atsiskaitytų už tą savo nuotykį, kai mus įpareigojo nemažinti kainų. Mus apgavo. Mes vykdėme įsipareigojimus, o su mumis neatsiskaitė. Klaidą galima ištaisyti, bet tam kažkas iš valdininkų turi nuvažiuoti į Briuselį ir derėtis. Tai būtų atsiskaityta už praeities nuostolius“, – apie viltį pasakoja paukštynų direktorius.

Žemės ūkio ministerija tikina, kad dar mėgina derėtis, nors apie dešimtis milijonų eurų paramos niekas nebekalba.

„Suprasdami, kad šiam sektoriui pinigų reikia kuo greičiau, pagal patvirtintas paramos taisykles, rugpjūčio 3-14 d. surinkome paraiškas ir pradėjome mokėti pinigus. Paraiškas pateikė 4 paukštienos sektoriaus perdirbimo įmonės 0,9 mln. Eur paramai gauti. Rugsėjo mėn. įmonėms jau yra išmokėta 0,6 mln. Eurų parama ir šį mėnesį ketinama baigti ją išmokėti.

Socialiniai partneriai ir stambūs šio sektoriaus atstovai kreipėsi į mus teigdami, kad EK patvirtinta bei pakoreguota schema ir paramos vertinimo kriterijai bei nuostolių apskaičiavimo metodika neatitinka jų lūkesčių. Siekdami padėti nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, kartu su įmonių atstovais ir socialiniais partneriais surengėme susitikimą, kuriame kartu nusprendėme dar kartą kreiptis į EK ir prašyti pakoreguoti taisykles. Kol kas vyksta derybos su EK, o pritarimo negavome. Pabrėžiame, kad visos paramos privalo būti suderintos su EK.

Nelaukiant EK sprendimo dėl šios paramos schemos korekcijų, buvo parengta dar viena paramos programa ( de minimis), pagal gautas paraiškas jau pradėti mokėti pinigai. Pagal šią valstybės pagalbos priemonę yra remiamos ne tik perdirbimo įmonės, bet ir pirminė gamyba, t. y. naminių paukščių augintojai ir laikantys vištas dedekles dėl kiaušinių gavybos. Rugpjūčio 3-21 d. buvo renkamos paraiškos – gauta 16 paraiškų 0,6 mln. eurų sumai. Šios dienos duomenimis jau išmokėta apie 100 tūkst. eurų pagalba.

Taisyklėse numatyta, kad šią paramą gali gauti tik tie ūkio subjektai, kurių pajamos dėl pandemijos krito ne mažiau nei 5 procentus. Siekiant, kad kuo daugiau įmonių, kurios neperėjo 5 proc. pajamų kritimo „slenksčio“, ir veiklą naujai pradėjusios įmonės galėtų pasinaudoti šia pagalba, parengtas pagalbos taisyklių keitimo projektas. Jis šiuo metu viešai paskelbtas derinimui su institucijomis ir socialiniais partneriais.

Be to, suprasdami nelengvą situaciją paukštienos ir kiaušinių sektoriuje, parengėme dar vieną papildomą valstybės pagalbos priemonę paukščių laikytojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio. Ji šiuo metu derinama su atsakingomis institucijomis ir partneriais bei artimiausiu metu bus pateikta Europos Komisijai notifikuoti. Planuojamas lėšų poreikis – 5 mln. Eur.

Suprantame ūkininkų ir verslo nerimą, tačiau norime pažymėti, kad glaudžiai bendradarbiaujame ir aktyviai siekiame, kad ilgai trunkančios derinimo procedūros su EK vyktų kiek įmanoma greičiau, o taip reikalinga parama paukštienos sektorių pasiektų kuo greičiau“, – rašoma ŽŪM paaiškinime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
2.8214

Žemės ūkio rūmai: nepritariame Žemės ūkio tarybos ultimatumams – jie visada rūpinosi tik savimi (31)

Žemės ūkio rūmai atstovaujantys daugeliui Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų, nepritaria...

Kinijoje pagamintas išmanusis traktorius sumažina dirvožemiui daromą žalą (1)

Pekine vykstančioje parodoje galima išvysti didele galia pasižymintį išmanųjį traktorių, kuris...

Prasidėjo paukščių gripo protrūkių sezonas Europoje

Ilgametė stebėsena rodo, kad labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių sezonas...

Kretingos rajone paskelbta ekstremali situacija rasta 70 šernų gaišenų

Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje nuo pirmadienio paskelbta ekstremali situacija dėl afrikinių...

Socialdemokratai: žemės ūkio srityje nerengiami strateginiai dokumentai, einame bedugnės krašto link (38)

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai teigia, kad žemės ūkio ministras...

Top naujienos

Lietuvos migrantų stovyklose – vis daugiau asmeninių dramų (223)

Migrantų stovyklose – dramos ir susitikimai. Pas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusius migrantus...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė. Košmaras Vaginų gatvėje: šiurpūs merginų prisiminimai iš vizitų pas ginekologus (4)

Atvožti Pandoros skrynią. Sujudinti širšių lizdą. Praverti skardinę su kirminais. Nė nežinau,...

Ruduo dar nustebins: į Lietuvą plūstels šiltų orų banga (2)

Ketvirtadienio naktį vakarų, pietvakarių vėjai į Lietuvą atneš ne tik drėgną, bet ir šiltą...

Užkalnis. Šimonytei reikės pastatyti paminklą (586)

Dėmesio – toliau tekste bus aptartas premjerės ir ministrės apsirengimas Dubajuje iš mano, kaip...

Prieš mačą su „Žalgiriu“ – čempionų agonija Atėnuose: Atamanas nesulaukė pabaigos CSKA sustabdytas Prancūzijoje (18)

Košmariška sezono pradžia Eurolygos nugalėtojų titulą ginančiam Stambulo „Anadolu Efes“...

Putinas nurodė padidinti dujų tiekimą į Europą (423)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“...

Sumaištis dėl galimybių paso nesibaigia: skundas veja skundą, logikos nesupranta nei verslininkai, nei piliečiai (612)

Sumaištis dėl Galimybių paso nesibaigia. Mažesnės vaistinės dabar gali aptarnauti tik po vieną...

Gėdingas krachas: stipriausia sudėtimi žaidęs „Bayern“ krito veidu į purvą baudė lietuvių duobkasys (1)

Miuncheno „Bayern“ antrus metus iš eilės nepavyks paliesti praeityje rekordinius 20 kartų...

Po ilgos pauzės atsiveria slidinėjimo kurortai, tačiau įsileis ne visus: kokie ribojimai galios ir ką reikia žinoti norintiems keliauti? (18)

Nors praėjusią žiemą keli slidinėjimo kurortai veikė, daugelis jų buvo uždaryti dėl visą...

Dažyti, dekoruoti ar tapetuoti? Ekspertai – apie sienų apdailos būdus ir kaip išsirinkti tinkamiausią (11)

Namų interjeras šiandien įgauna vis didesnę svarbą. Spalvų, medžiagų pasirinkimai nėra tik...