Ar Lietuva galės šią priemonę įgyvendinti spręs ne Lietuva, o Europos Komisija.
DELFI primena, kad Vyriausybėje pristatyta, jog „vaučerių“ sistema veiks tik elektronine forma – SMS žinutėmis arba mobiliosiose programėlėse. 20 proc. nuolaida galės naudotis ties, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Bus galima įsigyti daugiausia 3 „vaučerius“ per mėnesį, vieno galiojimo trukmė bus mėnuo. Jais atsiskaityti bus galima mažose prekybos vietose, kol kas numatyta, kad tai vietos kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų.
„Politikai tokias parduotuves, kurios atitiktų šiuos kriterijus jau seniai beveik išnaikino. Pavyzdžiui, Varėnoje ir apylinkėse jų yra, tačiau iš kai kurių kaimų žmogui iki tokios prekybos vietos reikės reikės važiuoti keliolika kilometrų. Vargu, ar tai bus patrauklu. Be to, tokiose mažose parduotuvėse kainos didesnės nei prekybos tinkluose, nes jie iš šių didžiųjų prekybininkų perka prekes ir tiesiog užsideda savo antkainį“, – apie verslą kaime pasakoja Kęstutis Jurgelionis, UAB „Staginis“, Dzūkijos kaimuose valdančios 13 parduotuvių, savininkas.
Jo tinklas į „vaučerių“ sistemą jau nebepatektų, nes per didelis. Kovą su kainomis verslininkas vertina skeptiškai.
Įsisavina socialiai remtinų pinigus
Lietuvoje 210 tūkst. vaikų iki 6 metų, kurių tėvus paliestų ši sistema. Tačiau patys tinklai realiai jau seniai naudoja savotišką „vaučerių“ sistemą, skirtą socialiai remtiniems žmonėms.
Pavyzdžiui, „Palink“ savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją:
Kompensacijos ir pašalpos, skirtos socialiai remtiniems ar kitiems Socialinės paramos skyriaus nurodytiems asmenims, būtų panaudotos tikslingai, minėtos lėšos pervedamos į „Iki socialines“ korteles, kuriomis negalima atsiskaityti už tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (įskaitant alų).
„Iki socialinė“ kortelė išduodama nemokamai.
Galima pirkti maisto produktus ir visas būtinas namų apyvokos prekes bet kurioje „Iki“ ar „Iki express“ parduotuvėje.
Socialinės „Iki“ kortelės gavėjas gauna 3 proc. nuolaidą pirkiniams parduotuvėse. Nuolaida kortelės gavėjui suteikiama iš karto, apsiperkant.
Į socialinę kortelę pervesti pinigai naudojami mokėti už prekes, ir jų negalima išgryninti.
Ši sistema viename ar kitame regione naudojama tada, kai sudaroma sutartis su vietine savivaldybe. Panašios programos, DELFI žiniomis, veikia ir kituose tinkluose.
„Manau, kad ši ir kitos socialinės iniciatyvos niekur nedings. Vadinamoji „vaučerių“ sistema apima tik siaurą vartotojų ratą. Net jei priemonė bus naudojama labai intensyviai, tinklų apyvartos sumažėjimo nebus“, – aiškina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir pripažįsta, kad nauja idėja kol kas turi daugiau klausimų nei atsakymų.
Darbą su socialiai remtinomis žmonių grupėmis, pasak L. Vilimo, tinklai vertino tiesiog kaip socialinę veiklą, kuri didesnio pelno neatnešdavo ir ženkliai apyvartų nedidino, nes apimtys sąlyginai menkos.
Valdininkai mato naudą
Kiek kitaip apie būsimą sėkmę kalbą naują sistemą kuriantys valdininkai.
„Manome, kad ši plačios aprėpties „vaučerių“ sistema padės įgyvendinti kelis svarbius tikslus ir ji pradės veikti, kai bus suderinta su Europos Komisija. Kiek šiai priemonei reikės pinigų neaišku. Joje bus pakviestos šeimos, auginančios vaikus iki 6 metų. Dalyvavimas laisvanoriškas. Už vieną vaiką bus duodamas „vaučeris“, – aiškina Ausma Miškinienė, žemės ūkio viceministrė.
Kokia suma bus įvertintas „vaučeris“ dar neaišku. Tai priklausys nuo sistemos populiarumo. Tikimasi, kad ši sistema paskatins smulkius prekybininkus ir gamintojus, jie taps konkurincengesni ir tuo pačiu kainos sumažės.
„Manome, kad dėl sistemos paprastumo ji bus populiari“, – dėlioja viceministrė.
L. Vilimas sako, kad kol kas nesiima vertinti, ar naujoji sistema bus patraukli ir kiek kainuos valstybei. Tiesiog tam duomenų dar per mažai.
Tinklai prisitaikys
Prekybos ekspertas, buvęs „Iki“ vadovas Petras Čepkauskas sako, kad kol kas net neaišku, kaip veiks pati „vaučerių“ sistema. Kalbant apie prekybos tinklus, dabar visi tinklai vienaip ar kitaip dalyvauja socialinius pinigus paverčiant maisto prekėmis – turi vadinamąsias socialines korteles. Be to, tai labai gyvi ekonomikos organizmai ir jie arba prisitaikys, arba, jeigu naujuose įstatymuose bus per stipriai juos diskriminuojančios normos, kreipsis į teismą.
„O kad tokia sistema pradės maitinti kažkokius prie projekto prisidėjusius ir susijusius „apibrėžtus draugus“ – jau dabar aišku“, – sako P. Čepkauskas ir siūlo norint paskatinti smulkiuosius nekurti sudėtingų ir sunkiai administruojamų schemų, o tiesiog sumažinti PVM. Ir tada ne tik lietuviai į Lenkiją nevažiuos, bet ir Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos gyventojai mūsų prekyvietes siaubs.
P. Čepkauskas siūlo įsivaizduoti, kaip veiks ši sistema. Pirkėjas beldžiasi į kažkokią mažą parduotuvėlę. Pasiima prekes. Tada mažos parduotuvės savininkas turi tą kažką (ne grynus pinigus). Su „vaučerius“ atsiskaityti negalima. Neaišku, kaip ir kada verslininkas gaus grynuosius iš valstybės. Šiandien įmonės PVM už eksportuotas prekes laukia kelis mėnesius. Jei tik paaiškės, kad taip įšaldomi pinigai, smulkus verslininkas „vaučerių“ priiminėti nenorės.
