Taip jis kalbėjo po susitikimo su mikroorganizmų preparatus dirvožemiui kuriančios įmonės „Bioversio“ vadovais. Ministro teigimu, ūkininkai dirvos kokybei ir gyvybingumui neskiria pakankamo dėmesio.
„Dirvožemio gyvybė yra vienas tų dalykų, kurį klasikinis žemės ūkis kurį laiką buvo primiršęs ir dabar į tai atsisukama. Ne veltui, kalbant apie žaliąjį kursą, kalbama ir apie sėjomainas, ir azotą kaupiančius augalus, sanitarines pauzes. Šitie dalykai tampa aktualesni.
Šiandien pamatėme instrumentus, pagalbą tuos procesus labiau numatyti, labiau pažinti ir valdyti. Tas bet kokiu atveju padeda suprasti, kaip dirvožemio mikroflora ar fauna veikia augalus ir, galų gale, kas svarbiausia ūkininkui – jo derliaus rezultatus“, – po antradienį vykusio susitikimo Eltai sakė K. Navickas.
„Bioversio“ vadovas Stanislavas Balionas sakė, kad įmonės gaminami mikrobiologiniai produktai gerina dirvožemio būklę, padeda auginamiems augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas bei apsaugo juos nuo ligų.
„Tai yra natūraliai iš dirvožemio paimtos bakterijos, padaugintos ir grąžintos, kadangi tų bakterijų sumažėję. Intensyvi žemdirbystė vis tiek turi kažkokią įtaką“, – kalbėjo S. Balionas.
Jo teigimu, tokie preparatai arba duoda didesnį derlių, arba padeda išlaikyti tą patį derlių panaudojant mažiau azoto, fosforo, kalio trąšų.
„Visiškai trąšų nepakeis, bet leis jų poreikį sumažinti, kad nebūtų prarandamas derlius“, – sakė įmonės vadovas.
„Jei su dirvožemio mikrobiologija sukontroliuojame ligų pradmenis dirvožemyje, augalai mažiau serga, automatiškai mažiau naudojama augalų apsaugos priemonių”, – pridūrė jis.
Ūkininkai nenori rizikuoti derliumi
Kalbėdamas apie mikrobiologinių dirvožemio preparatų paklausą tarp ūkininkų, S. Balionas teigė, jog dažnai nenori rizikuoti derliumi ir dalį trąšų keisti įmonės siūloma produkcija.
Nors, pripažįsta jis, tokių preparatų rinka auga.
„Ūkininkai žiūri atsargiai. Reikia, galbūt suprasti ir juos – jie augina derlių, tą derlių gali užauginti ir nuimti tik kartą per metus ir jiems kartais, turbūt, atrodo baisu rizikuoti“, – sakė S. Balionas.
„Ūkininkai turi įsipareigojimų, o gauti mažesnį derlių jiems baisu ir pavojinga. Dėl to jie bandosi pamažu. Bet rinka auganti, ūkininkai išbando, pamato, įsitikina, kad viskas veikia ir naudojimas pamažu auga“, – kalbėjo S. Balionas.
Pasak jo, tokiais produktais susidomėję tiek smulkieji, tiek stambieji ūkiai, auginantys grūdines kultūras, daržoves ir kt.
Savo ruožtu K. Navickas pažymėjo, jog ūkininkai galėtų labiau domėtis panašiais produktais ir jų poveikiu.
„Ūkininkai turėtų turėti daugiau žinių apie mikroorganizmų poveikį. Tą suprantant, manau, išlos ir gamta, ir ūkininkas”, – akcentavo jis.
„Supratus, kaip dirvožemio mikroorganizmai veikia augalus ir derliaus rezultatus, šitų preparatų įterpimas, manau yra suprantamas, ir bus priimtinas. Tai tiesiog yra dalykai, kuriais mokslo pagrįstais įrodymais, ne burtais, galima aiškiai tą rezultatą parodyti“, – svarstė K. Navickas.
