Jis taip pat paprašė padėti ūkininkams atlaikyti esamus iššūkius, pratęsiant Laikinosios valstybės pagalbos priemonių dėl karo Ukrainoje sistemos taikymą iki 2023 m. pabaigos, proporcingai padidinant ir valstybės pagalbos viršutines ribas, rašoma pranešime.
Ministras K. Navickas, kalbėdamas apie daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimą, ragino EK išgirsti Lietuvos, Latvijos ir Estijos argumentus dėl mažesnio daugiamečių ganyklų poreikio ir būti lanksčiai, juk visų tikslas yra bendras – siekti tvaraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus.
„Daugiamečių pievų santykis keičiasi ne tik dėl jų ploto mažėjimo, bet ir dėl perėjimo prie ekologinės žemdirbystės, daugiamečių sodų, nebedeklaruojamų pievų ir panašių priežasčių. Akivaizdu, kad vien reikalavimas išlaikyti tam tikrą daugiamečių pievų procentą nebepadeda veiksmingai siekti klimato, bioįvairovės ir kitų žaliųjų tikslų. Priešingai – jis ima stabdyti mūsų šalių žemės ūkio sektoriaus plėtrą ir konkurencingumą, kelia socialines įtampas visuomenėje.
Esame įsitikinę, kad šių tikslų galime veiksmingai siekti ne aklai laikydamiesi įsikibus vieno procento, o kūrybingai pasitelkę įvairias priemones ir praktikas“, - kalbėjo ministras.
Situacija žemės ūkio rinkose išlieka įtempta
Kalbėdamas apie padėtį rinkose, ministras pažymėjo, kad nepaisant šiemet Lietuvoje užauginto kiek didesnio javų derliaus, bendra situacija žemės ūkio rinkose išlieka įtempta dėl ženkliai išaugusių ir tebedidėjančių gamybos kaštų, ypač – pašarų, trąšų ir energijos išteklių. Elektros ir dujų kainos per pastaruosius metus išaugo daugiau nei tris kartus, todėl žemės ūkio sektoriai, ypač labiau imlūs šiems ištekliams, patiria nuostolių. Lietuvoje ypač sudėtinga situacija susiklostė gyvulininkystės ir sodininkystės – daržininkystės ūkiuose.
Niekur nedingo ir tokie iššūkiai, kaip gyvūnų ligos, didelį nerimą kelia tolesnis afrikinio kiaulių maro plitimas. Matome, kad pagalbos žemės ūkio subjektams atlaikyti visa tai reikės ne tik šiemet“, - sakė ministras, todėl kreipiamės į Komisiją prašydami kitiems metams pratęsti valstybės pagalbos priemones, skirtas paremti sektorius, nukentėjusius dėl karo Ukrainoje sukeltos krizės.
Tačiau, siekiant iš esmės padėti ūkininkams atlaikyti visus šiuos iššūkius, reikia ir ES lygio veiksmų, nes parama sektoriui neturėtų priklausyti vien tik nuo atskirų valstybių nacionalinio finansavimo galimybių“, - akcentavo ministras.
ES ir Ukrainos „solidarumo koridoriai“ – ko trūksta?
Taryboje ministrai kartu su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiy tarėsi, kaip galėtų toliau gerinti susisiekimą su Ukraina, kad net ir krizės metu būtų užtikrinta nuolatinė dvišalė prekyba ir pasaulinis aprūpinimas maistu.
Žemės ūkio ministras K. Navickas teigiamai vertina ligšiolinį ES ir Ukrainos „solidarumo koridorių“ veikimą, tačiau pabrėžė, kad būtina išlaikyti eksportą per atvertus Ukrainos Juodosios jūros uostus ir laikytis vieningo ES atsako, paneigiant Putino režimo skleidžiamą dezinformaciją.
Jis pristatė Lietuvos dalyvavimą „solidarumo koridorių“ veikloje ir siūlymus, kaip būtų galima geriau išnaudoti jų potencialą Ukrainos transporto sistemą efektyviai sujungiant su Baltijos šalių jūrų uostais.
„Tai ilgalaikėje perspektyvoje galėtų svariai prisidėti prie Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto, taip pat sustiprintų ES ir Ukrainos dvišalę prekybą. Šiuo klausimu labai svarbi EK lyderystė ir koordinavimas, taip pat finansavimas infrastruktūros investicijoms. Tikiu, kad visiems bendradarbiaujant pavyks pasiekti efektyvesnio „solidarumo koridorių“ veikimo ir dar labiau integruoti Ukrainą į Europos šeimą“, - sakė žemės ūkio ministras.
Ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl šį rudenį vyksiančių konsultacijų su kitomis pakrantės šalimis dėl 2023 m. žvejybos galimybių, aptarė europinių ungurių išteklių padėtį ir tolesnius veiksmus jiems atkurti, pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūros žemės ūkio aspektus, kvietimą atlikti papildomą pasiūlymo dėl augalų apsaugos produktų tausaus naudojimo poveikio vertinimą bei augančių plėšrūnų populiacijų keliamus iššūkius žemės ūkio sektoriui.
Kaip vakar rašė Delfi, daugiamečių pievų problema Lietuvą persekioja jau antrus metus.
Tai pernai metų pabaigos skandalo tęsinys, kai 30 tūkst. ūkininkų gavo pranešimus, jog turės atkurti suartas pievas. Tada Žemės ūkio ministerija deklaravo, jog problema išspręsta, pievų atkurti nereikės, tačiau dabar paaiškėjo, jog laukia kur kas didesnės bėdos nei buvo.
Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, tikėtina, kad 2023 m deklaruojamų daugiamečių pievų remiantis tendencijomis sumažės dar labiau maždaug iki 485 tūkst. ha, tad ūkininkai bus įpareigoti 2024 m. atstatyti 200 tūkst. ha, kad nebebūtų viršijama 5 proc. riba lyginant su 2018 m.
