Vis tik, ministro teigimu, formalaus sutarimo su Europos Komisija (EK) vis tiek tikimasi iki naujojo pasėlių deklaravimo etapo pradžios.
„Tie metai yra metai yra vienas iš sprendimų, jie tikrai nepakenktų, nes sudarytų tam tikrą laisvumą mums įsivertinti kitas galimybes arba peržiūrėti palankesnes pievų deklaravimo priemones“, – Eltai sakė K. Navickas.
„Tai tikrai yra tik komisaro geros intencijos, sprendimo formalaus nėra“, – tikino jis.
Vasario pradžioje pas už žemės ūkį atsakingą EK komisarą Januszą Wojciechowskį Briuselyje viešėję KRK nariai pranešė, jog eurokomisaras siūlo daugiamečių pievų klausimą suspenduoti vieneriems metams, per kuriuos sankcijos už neatstatytas pievas ūkininkams nebūtų taikomos.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar sausio pabaigoje pranešė, kad laukiant EK sprendimų dėl referencinio daugiamečių pievų ploto sumažinimo, ūkininkų nebus reikalaujama atstatyti tokių pievų plotų. Ministerija tikino laukianti EK sprendimų dėl europinio reglamento keitimo, kuris „galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį“.
Tuomet pranešta, kad galutinio sprendimo dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo tvarkos keitimo arba atšaukimo ŽŪM tikisi sulaukti iki kovo 20 d.
„Tikrai intensyviai dirbame su EK dviem kryptimis. Pirmiausia, siekdami sumažinti referencinius dydžius. Antra, rasdami sprendimus per techninį argumentavimą. Laukiame, labai tikimės. Savo terminą esame įsivardiję, kovo 20 d. Kad vienoks ar kitoks sprendimas bus“, – kalbėjo K. Navickas.
„Dėliojasi taip, kad, manau, sprendimą rasime“, – sakė jis.
ELTA primena, kad sausio 23–26 dienomis protestavę ūkininkai tarp šešių iškeltų reikalavimų, be kita ko, prašė atšaukti 2023 m. pabaigoje atsiradusią prievolę atkurti daugiametes pievas.
Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. Šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.
Ūkininkų atstovai tikina, kad daugiamečių pievų plotų Lietuvoje padidėjo dirbtinai, pakeitus daugiamečių pievų apibrėžtį. Dėl to 2015 m. tokių plotas esą padidėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 700 tūkst. hektarų.
Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. ŽŪM tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.
Už neatstatytas pievas ūkininkams būtų taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).
