„Ši paroda neskirta agrotechnologijoms. Ji daugiau politinė ir tam, kad būtų galima žmones supažindinti su pasaulio maistu. Apie ateities ūkininkavimą daugiau informacijos tik Nyderlandų stende“, – pasakoja S. Fedotovas ir sako, kad Lietuvoje stebi milžiniškus pokyčius.
Tai tikslus žemės dirbimas, kai sudaromas tikslus laukų žemėlapis ir žinoma, kurioje vietoje sklypas derlingas, kur mažiau derlingas. Taip pat stebima, kur geriau auga piktžolės ir prasideda ligos. Laukas ne bendrai tręšiamas ir vienodai apdorojamas chemikalai nuo ligų, o tiesiog dėmesys sutelkiamas į konkrečias vietas.
„Šios technologijos labai brangios ir jas naudoja kol kas nedaug ūkininkų. Prieš 3- 5 metus jos tik buvo bandomos. Netgi Europos ūkininkai dar plačiai jų nenaudoja. Dėl to galima ne tik pirkti pačius įrenginius, bet ir užsakinėti paslaugas pas specializuotas įmones“, – dėlioja S. Fedotovas.
Jis sako, kad už 400 hektarų tyrimą mokėjo 5 tūkst. eurų, tačiau tai buvo labai taupūs tyrimai – tik probleminių plotų. To nebūtina atlikti kiekvienais metais, tačiau jei dažnai keiti auginamas kultūras, paslaugų reikės dažniau.
Kitas šių technologijų privalumas – bepiločiais galima stebėti, kaip auga kultūros, įvertinti pokyčius. Pajėgesni dronai gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų. Paprastesni keletą tūkstančių eurų. Paprastesni 1,5-5 tūkst. eurų. Priklauso nuo to, kokią aparatūrą jie nešios. Jei tai brangi ir galinga įranga, reikės brangaus ir galingo bepiločio.
„Vokietijoje dalis ūkininkų įrangą perka paslaugas, dalis techniką. Apie 30 proc. ūkininkaujančių bepiločius naudoja įvairiems tikslams, nuo pasėlių stebėjimo, laukinių gyvūnų baidymui. Kalbama apie bepiločių panaudojimą tręšimui ir pesticidų skleidimui. Tai perspektyvu, nes nereikia traktoriumi važiuoti į lauką ir naikinti dalies pasėlių. Tai efektyvu kai lietingas oras ir sunku išvis įvažiuoti į lauką“, – aiškina S. Fedotovas.
Lietuvoje dronus naudoja vienetai, nes jų naudojimo reglamentavimas neaišku. Pernai buvo gana daug skundų dėl to, kad kaimynai purškia pasėlius su bepiločiais, nes ši veikla nėra reglamentuota.
„Situacija dėl dronų naudojimo Lietuvoje šiandien miglota, tačiau ateitis labai aiški. Tai bus vienas svarbiausių žemdirbio pagalbininkų“, – konstatuoja S. Fedotovas.
Kita kategorija sąlyginai įprasta technika – traktorių traukiami purkštuvai, sėjamosios, kurios apdoros tik tas lauko vietas, kur to reikia. Plėtrą vėlgi stabdo tai, kad ši technologija kur kas brangesnė nei įprastinė. Nors medžiagos taupomos, tiksliai beriant jų naudojama mažiau, tačiau tai nėra toks taupymas, kad atpirktų investicijas.
„Tai daugiau žmogaus sprendimas, kad jis investuoja į gamtos apsaugą ir naujas technologijas, o ne dėl taupumo“, – pripažįsta direktorius ir įvardina dar vieną dalyką, kuris stabdo plėtrą – su šia technika gali dirbti tik ypatingai kvalifikuoti specialistai, kurių atlyginimai kur kas didesni nei eiliniai mechanizatoriai. Arba tą turi daryti pats ūkininkas, kas vyresnio amžiaus žmonėms nelengva.
Kitas niuansas – tai atsipirkti gali tik pakankamai dideliuose arba specializuotuose, pavyzdžiui daržovių, ūkiuose ir kol kas tie, kurie perka tokią įrangą, tik daro bandymus, analizuoja, ar jis pasiteisins. Iš kitos pusės, net tokiose rinkose kaip Vokietijoje paslaugų pirkimas ir nuoma vienas pagrindinių technologijų plėtros kelių, nes jei pats nebūsi kvalifikuotas, teks šalia samdyti gana brangiai apmokamą kvalifikuotą žmogų.
„Smagu, kad šios technologijos į žemės ūkį patrauks jaunimą. Jie ir bus jų diegimo pionieriai“,– dėsto S. Fedotovas.
Kaip galima naudoti bepiločius:
2022 m. vienam ūkio subjektui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė dėl neteisėto bepiločių naudojimo.
Šiuo metu pagal visoms Europos Sąjungos (ES) šalims galiojantį teisinį reglamentavimą, augalų apsaugos produktų (AAP) purškimas iš oro galimas tik iš orlaivio (lėktuvo arba sraigtasparnio) ir tik išimties atvejais gavus specialų leidimą. Tačiau siekiant įteisinti galimybę naudoti inovatyvius, technologiškai pažangius būdus šiuo metu Europos Sąjungos institucijose jau yra svarstomas ir derinamas reglamento projektas, kuriuo planuojama įteisinti dronų naudojimą augalų apsaugos produktų purškimui.
Laistyti, tręšti, sėti, stebėti galima.
