Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas padėkojo Japonijos – Lietuvos draugystės asociacijos JALFA nariams už darbą plėtojant dvišalius ryšius, dėmesį ir meilę Lietuvai.
„Mes tikrai vertiname jūsų darbą, dėl ko mes kartu stiprėjame. Lietuva pasirinko strateginę partnerystę, bendradarbiavimą Ramiojo vandenyno regione. Šiais neramiais laikais, kai turime kelis karus vienu metu regione, mūsų partnerystė įgauna dar daugiau prasmės“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Anot viceministro Vytenio Tomkaus, strateginis ekonomikos diversifikavimas su bendraminčiais ir aukštųjų technologijų partneriais šiame regione yra vienas svarbiausių Vyriausybės darbotvarkės klausimų. Teigiama, kad pastaraisiais metais Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje labai sustiprėjo.
„Tikimės dar spartesnio bendradarbiavimo. Esame dėkingi Japonijos vyriausybei ir vietinėms įmonėms už paramą plėtojant Lietuvos maisto produktų eksportą, kurį paveikė Kinijos ekonominiai veiksmai prieš Lietuvos įmones.
2022 m. pradėjome jautienos eksportą į Japoniją, kuris ypač nukentėjo nuo Kinijos ekonominio spaudimo“, – sakė viceministras.
Jis pranešė, kad netrukus Japonijoje bus statoma lietuviško alaus gamykla, o ten pagamintas alus bus tiekiamas aukštos kategorijos restoranams, kad pradedamas pramoninių kiekių ledų eksportas į Japoniją, pradiniai planuojami kiekiai – nuo 10 konteinerių per metus.
Dar vienas sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – 2023 m. į Japoniją pradėtas eksportuoti stiprios mineralizacijos vanduo, kuris bus parduodamas tiek su lietuvišku prekiniu ženklu, tiek viename didžiausių prekybos centrų su privačia etikete.
„Lietuva yra visiškai apsirūpinanti maisto produktais šalis, orientuota į eksportą, todėl šiandien savo produkciją eksportuojame į 157 šalis. Japonija yra svarbiausia mūsų prekybos partnerė Azijoje“, – pabrėžė viceministras.
Susitikime taip pat dalyvavo buvęs bei esamas Japonijos ambasadoriai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje, garbės generaliniai konsulai, Fukuyamos universiteto korporacijos valdybos pirmininkas ir prezidentas bei kiti.
Daugiausia išvežame kiaušinių – jų eksportuota triskart daugiau nei prieš metus
Maisto produktų eksportas sudaro beveik trečdalį viso Lietuvos eksporto į Japoniją.
Praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo beveik 20 procentų ir siekė 26,8 mln. EUR. Daugiau kaip kelissyk padidėjo gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų eksportas, o augalinių produktų sumažėjo.
Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. Beveik visi į Japoniją eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktai buvo lietuviškos kilmės.
Daugiausia į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės paukščių kiaušinių be lukštų ir kiaušinių trynių – 32,8 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų. Šios produkcijos apimtys palyginti su 2022 m. išaugo beveik tris kartus.
Japonijos rinka atverta pienui, jautienai, paukštienai, žuviai, kiaušinių produktams, duonos gaminiams, medui, gyviems arkliams, gyvūnams augintiniams bei alui.
Japonijos – Lietuvos draugystės asociacija JALFA Japonijoje įkurta 2000 m. pabaigoje Lietuvos ambasados Šiuo metu vienija ji vienija apie 40 narių: verslininkų, kultūros srities atstovų, buvusių aukštų vyriausybinių institucijų pareigūnų.