Tai liečia tiek sodininkystės, tiek grūdų ūkius.
„Ūkininkai siunčia nuotraukas ir jose matome apokaliptinius vaizdus. Žmogaus ūgio kukurūzai Pakruojo, Joniškio krašte be lapų ir jie žus. Kviečiai sumaišyti su žemėmis ir jų jau nekulsime. Mano (Raseiniai red. past.) krašte lietus tiesiog sudrėkino grūdus, negaliu baigti javapjūtės ir pradėti sėjos, o kolega iš Radviliškio džiaugiasi, kad jau baigė visus darbus ir pasėjo rapsą, liko nukulti tik dar nesubrendusias kultūras“, – dėsto A. Bardauskas.
Jo paties ūkyje dar ne visi kviečiai nupjauti, pusė derliaus nenuimta, o jau reikia sėti ir tam liko tik 5 dienos. Kuliami šlapi kviečiai, kurių drėgmė 18-20 proc. Tai labai daug ir bus prarasta daug pinigų.
„Kainos keistos, nes kitiems metams galima fiksuoti aukštesnes kainas nei šiandien parduoti vietoje. Biržoje už kviečius moka 250 eurų, nors pagal sąnaudas sąžininga kaina būtų 280-300 eurų už toną“, – sako A. Bardauskas ir prognozuoja, kad dėl drėgmės skaudžiausia bus smulkiems ūkiams, kurie neturi džiovyklų.
Elevatoriai padidino džiovinimo paslaugų kainą. Už vieną procentą reikia mokėti virš 7 eurų, o smulkiems, kurie ne PVM mokėtojai, tai praktiškai 9 eurai. Jei reikia nuo 20 proc. drėgmę sumažinti iki 14 proc. vien džiovinimas kainuoja 40-50 eurų už toną. Smulkiesiems dar daugiau. Jei grūdai drėgni, dar nuskaičiuojama už šiukšlingumą. Elevatoriuje kaina 200 Eur ir mažajam viską nuskaičiavus mažai kas liks.
„Padėtis panaši kaip ukrainiečiams, kuriems, kai grūdus atveža į uostą, nelabai kas lieka, nes transportas brangus. Didiesiems ūkiams geriau, nes jie patys džiovina ir sutvarko savo derlių. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Lietuvoje džiovinimas kur kas brangesnis nei Latvijoje“, – dėlioja ūkininkas ir prognozuoja, kad dėl tokių sąlygų kitais metai bus sunku visam sektoriui.
Ne tik ūkininkams, bet ir trąšų bei technikos pardavėjams. Žemdirbiai tiesiog neturės pinigų.
„Nepasisekė regionams, kuriuos palietė kruša. Žinau atvejų, kai kruša sunaikino tunelį, tai milžiniška investicija. Sudaužė obuolius, jie nebeperžiemos, jei buvo dar nenuimta šilauogių. Pakenkė gervuoges ir avietes, kurios noksta. Ten, kur tik buvo liūtis, nieko baisaus“, – dėlioja Tautvydas Gurskas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Dalis nuo krušos nukentėjusių sodų buvo drausti.
