Jau atšaukiami daržovių augintojų mokymai, nes lektoriai turėjo atvažiuoti iš Šiaurės Italijos. Taip pat jau atšauktos vasarą į šį regioną tradiciškai vykstančios mūsiškių kelionės po vietos ūkius.
„Į Kiniją neeksportuojam. Šiuo metu sutriko bendri su italais mokymais ir neaišku, kad italai toliau pirks bulvių gamybai skirtas bulves, kurias tiekdavo lietuviai. Gamykla buvo Šiaurės Italijoje“, – dėsto Z. Cironkienė ir paaiškina – paprasčiausiai neaišku, ar ji dirba ir kaip ji dirbs.
„Išsiuntėm bulvių krovinių ir laukiame atsakymo, ar viskas gerai. Kol kas užsakovai dingę ir apie krovinį nėra jokių žinių. Tikimės, kad viskas gerai, bet komunikacija labai „pailgėjusi“. Mūsų kooperatyvo nariai į ten veždavo bulves“, – sako kooperacinės bendrovės „Bulvių namai“ vadovas Remigijus Dumčius.
Į ten veždavo traškučių gamybai skirtas bulves. Tačiau tai nėra pagrindinė mūsiškių rinka. Tikimasi, kad jei dings ši kryptis, ją pavyks pakeisti kitomis šalimis ir Lietuva.
„Italija tolima šalis ir brangi logistika“, – sako P. Dumčius.
Daug rimčiau į šiuos reikalus žiūri pieno perdirbėjai.
Didžiausia lietuviškų sūrių importuotoja yra Italija, kenčianti dėl koronaviruso protrūkio šalyje. Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviškų pieno produktų pardavimams šioje šalyje, rašoma pranešime.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, Italijos šiaurinių regionų ekonomika jau pradeda justi neigiamas pasekmes – krovinių pristatymo sąlygos į karantino zonas sudėtingėja, o mažėjant turistų antplūdžiui, krenta ir maisto produktų paklausa.
„Tai pagrindiniai nerimą keliantys ženklai, dėl kurių lietuviškų sūrių pardavimai gali pradėti mažėti. Ir ne tik Italijoje“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, Lietuvos pieno pramonėje sūriai yra strateginė eksporto prekė, o į Italiją išvežama daugiau kaip pusė visų eksportuojamų lietuviškų sūrių.
„Sūrių pardavimai užsienyje sudaro apie 40 proc. visos lietuviškų pieno gaminių eksporto vertės. Italijoje parduodamas kas antras kilogramas sūrio, skirto užsienio rinkoms. Italijos Lombardijos regionas, kuriame situacija dėl koronaviruso yra ypatingai sudėtinga, kaip tik yra didžiausias lietuviškų sūrių pirkėjas“, – aiškina E. Simonis.
Jo teigimu, daugiausia lietuviškų sūrių perka itališki restoranai ir picerijos, aptarnaujančios turistus ir žiemos bei kalnų sporto mėgėjus.
„Italai jau skelbia apie kurortinių miestelių ištuštėjimą ir turistų srauto sumažėjimą, o tai neišvengiamai atsilieps regiono ekonomikai, taigi ir maisto produktų vartojimui“, – pažymi E. Simonis.
Jo teigimu, prie rinkos stabdymo veiksnių prisideda ir logistikos problemos, susijusios su maisto pristatymu.
„Koronaviruso plitimas veikia krovinių transportavimą – Kinija dėl to jau turi rimtų problemų, su maisto tiekimo grandinės sunkumais susiduria ir karantino zonos Italijoje. Tai lėtina prekių apyvartą tarp šalių ir negali neveikti bendros maisto rinkos stabilumo“, – pastebi ekspertas.
E. Simonis įspėja, kad ne tik sūrių, bet ir kitų lietuviškų pieno gaminių – pieno miltų, išrūginių baltymų, grietinėlės – pardavimai gali mažėti ne tik Italijoje, bet ir kitose ES šalyse, į kurias išvežama beveik 80 proc. visų eksportuojamų pieno produktų.
„Gali suveikti grandininė reakcija, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai gali susidurti su pieno produktų realizacija Kinijoje, kuri europiečiams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. Tuo tarpu paminėtos ES šalys yra tarp pagrindinių lietuviškų pieno produktų pirkėjų. Apskritai mūsų pieno pramonė yra labai priklausoma nuo eksporto rinkų“, – sako E. Simonis.
Naujosios Zelandijos pienininkai jau paskelbė, kad dėl koronaviruso Kinijoje kris pieno miltų eksportas. Naujoji Zelandija yra didžiausia pieno miltų eksportuotoja, kai Kinija – didžiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje.
Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, „Delfi" sakė, kad dėl koronaviruso prekyba maisto produktais nėra ribojama. Tačiau klausimas kitas – niekas nežino, kaip dėl šio viruso veiks logistikos grandinės, prekybininkai, perdirbimo įmonės. Pavyzdžiui, jau dabar yra atvejų, kai į Kiniją išsiųsti konteineriai su maistu tiesiog užstrigo kažkur pakeliui. Kada visa sistema prisitaikys prie ligos niekas nesiima prognozuoti.
