„Mes siūlome Žemės ūkio ministerijai galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu, su Garantijų fondo pagalba, suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie galėtų, jeigu nebuvo apsidraudę, jeigu trūksta, turėti galimybę skolintis ir investuoti į savo ūkius atstatyti praradimus“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Gailius.
„Siūlome ieškoti galimybės dėl lengvatinių apyvartinių paskolų ir galbūt galimybę kompensuoti palūkanas. Taip pat mes siūlome ieškoti galimybės ir netaikyti sankcijų, leisti deklaravusiems būsimą pasėlį ar tarpinius žieminius pasėlius jų nesėti. Taip pat keisti posėlių deklaravimo sistemą“, – pridūrė Joniškio rajono meras.
Anot ministro K. Navicko, mero pasiūlymai dėl pagalbos ūkininkams yra svarstytini. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į valstybės suteikiamas lėšas apyvartai, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.
„Pasiūlymas yra labai taiklus, nes tokias priemones turime ir jas plečiame, tai ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai“, – kalbėjo K. Navickas.
„Kalbant apie papildomą kriterijų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, čia yra toks svarstytinas variantas ir mes pasitarsime. Iš papildomų kriterijų, kas galėtų turėti pirmumo balus, nes tai yra konkursiniai pinigai, (...) vienas iš prioritetinių balų dėl gamtos padarytos žalos nukentėjusiems galėtų būti“, – paaiškino ministras.
Vis dėlto, ministras ragina ūkininkų nelaukti valstybės pagalbos ir turimą turtą apsidrausti.
„Bet kokiu atveju, pagalbos niekada nebus per daug. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiek, kiek gali ir tam ir yra draudimo mechanizmai, draudimo institutas, kuris padeda valstybei susitvarkyti, kai tokios nelaimės atsiranda“, – sakė K. Navickas.
„O žinant apie klimato kaitos padarinių stiprėjimą, tokių įvykių, deja, tik dažnės. Todėl gyventojai, ūkininkai turi pradėti rūpintis savo turtu ir nesitikėti, kad kiekvienu atveju valstybė padės“, – pažymėjo jis.
Praėjusį pirmadienį daugelyje Lietuvos rajonų kilo audra, liūtys. Ugniagesiai gelbėtojai 79 kartus vyko šalinti audros išverstų medžių, daugiausiai iškvietimų buvo Šiaulių apskrityje. Labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų.
Nuo krušos nukentėjusiuose Panevėžio rajono ūkiuose praėjusį antradienį lankėsi žemės ūkio ministras. K. Navicko teigimu, šiame regione stichija padarė Lietuvos mastais sunkiai įsivaizduojamą žalą.
Pasak jo, nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų. Ministro teigimu, dėl kitų pagalbos ūkiams priemonių bus sprendžiama sulaukus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimo.
