aA
Internetinė prekyba tiesiai iš ūkių, kai miesto žmonės gali gauti sveiko ir šviežio maisto, Lietuvoje vis dar daugiau graži idėja, nei realiai galintis gyvuoti verslas. Kas dėl to kaltas, laiko „sėdėti“ internete neturintys ūkininkai, ar nekantrūs pirkėjai, kurie nori prekę gauti čia ir dabar, o gal verslininkai, kurie nenori investuoti į visą infrastruktūrą ir viliasi, kad bus galima be investicijų ir darbo tiesiog gauti savo komisinius?
© Shutterstock

Žilvinas Freigofas, UAB „Rinkodara“ direktorius sako, kad vieno tikslaus atsakymo nėra, tačiau reali situacija rodo, kad tai, kas jau seniai populiaru užsienio šalyse, nebūtinai tinka Lietuvai.

Tarpininkų nesėkmės

Vilniuje įsikūręs „Benedikto turgaus“ yra pasiekiamas internetu, tačiau turgaus direktorė Jolita Krickė atvirauja, kad tikrai ne internetu vyksta pagrindinė prekyba.

„Augti iki to dar reikia ir ūkininkams, ir pirkėjams. Prieš keletą metų Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pradėjo įgyvendinti projektą, kaip apjungti visos Lietuvos ūkininkus į vieną internetinę platformą. Taip gimė internetinė svetainė kaimasinamus.lt. Projekte dalyvavo Kaimo turizmo asociacija (LKTA). Mes laimėjome konkursą ir turėjom dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Buvome atsakingi už žmonių mokymus ir projekto įgyvendinimą. Tam skirta Europos Sąjungos (ES) parama ir mes ėmėmės veiklos", – atvirauja Ž. Freigofas.

IT specialistas sako, kad tik įgyvendinus šį projektą ir ėmus domėtis, kas toliau jį plėtos, iškilo biurokratinių kliūčių ir dabar apie metus šis projektas merdi. Iš verslo pusės, manau, kad Lietuvoje toks verslas per daug sudėtingas dėl pačių žmonių mentaliteto.

„2015 dar prieš imantis idėjos apjungti ūkininkus į vieną internetinė platformą sužinojome, kad iki mūsų projekto buvo „numirę“ penki panašūs verslo projektai“, – sako atvirauja Ž. Freigofas.

Tačiau praktiškai visi šie projektai buvo tiesiog tarpininkai, kurių vienintelis tikslas buvo suformuoti užsakymą ir paimti savo dalį. Prekių atvežimas, paėmimas jau buvo ne verslo, bet pirkėjo ir ūkininko reikalas.

Patys čiupinėja prekes

Sėkmingi prekybininkai patys prisiima atsakomybę.

„Elektroninė prekyba maisto produktais yra sudėtingas, didelių pradinių investicijų reikalaujantis verslas. Iš esmės šis procesas gali būti skaidomas į tris dalis: prekių pateikimą klientams ir užsakymą, užsakytų produktų surinkimą ir jų pristatymą iki kliento durų“, – sako didžiausios maisto pardavėjos internetu bendrovės „Barbora” direktorius Tomas Kibildis.

Prekių pateikimui ir užsakymui reikalinga patikima IT sistema ir įvairūs papildomi technologiniai sprendimai, leidžiantys valdyti visą procesą. Programėlė klientams, veikianti tiek „Android“, tiek iOS aplinkose, skirta patogiai išsirinkti, užsisakyti ir apmokėti prekes iš bet kur, kur yra interneto telefone ar planšetiniame kompiuteryje ryšys. Šiuo metu programėlės pagalba užsisako apie 40 proc. visų „Barboros“ klientų.

„Barboros“ darbuotojai – specialiai parengti prekių surinkėjai – atlieka savo darbą taip, kaip parduotuvėje darytų kiekvienas iš mūsų rinkdamas prekes į savo pirkinių krepšelį.

Šiame darbe taip pat naudojamos šiuolaikinės IT technologijos. Speciali „Barboros“ prekių surinkėjams sukurta programėle leidžia matyti užsakymus ir užduotis bei žymėti į krepšelius jau sudėtas prekes, skenuoti barkodus, atspausdinti lipdukus ir pan.

Viltis uždirbti be investicijų

Kardinaliai skiriasi ir požiūris, kiek reikia investicijų, kad būtų galima pateikti kokybišką paslaugą.

Anot Ž. Freigofas, administracinės internetinio puslapio išlaidos nėra didelės ir jei ūkininkai tokios svetainės išlaikymui skirtų 50 eurų per metus, nebūtų jokių bėdų verslui, kuris galėtų atlikti visą organizacinį darbą. Tačiau realiai tokioje veikloje yra begalė nematomų dalykų – reikia organizuoti, kaip ūkininkui pasiekti pirkėją mažiausiomis sąnaudomis, kaip suburti pirkėjus, kad ūkininkas ar jo prekes pristatantis verslininkas nevažiuotų dėl vieno mažo užsakymo ir didesnių sąnaudų, nei vertas užsakymas.

„Pati viso to mintis labai paprasta – kad iš kaimo produktai pasiektų mieste gyvenančius žmones. Visgi, pirkėjams reikia susiburti į bendruomenes, tai nėra taip paprasta. Juk vienas žmogus viso jaučio nepirks. Be to, pirkėjams reikia suprasti, kad jei jau nori šviežios mėsos, reikia kantrybės, kol ją ūkininkas užaugins ir paskers. Dėl vieno užsakymo vėlgi, ūkininkas neskers viso jaučio“, – aiškina subtilybes Ž. Freigofas.

Internetinė prekyba iš ūkių – kodėl užsidarinėja elektroninės parduotuvės
© Shutterstock nuotr.

Su pačiais ūkininkais Ž. Freigofas sako taip pat teko nemažai pavargti, kol juos įtikino tokios internetinės platformos nauda. Tačiau mokėti pinigų už kur kas lengviau pasiekiamus pirkėjus ir realiai gaunamus didesnius užsakymus, ūkininkai taip pat nelinkę.

Tarpininkų nereikia

Pasak "Barboros" atstovų, maisto prekių pakavimas privalo atitikti griežtus veterinarijos normų reikalavimus – tam tikrų rūšių prekės, pavyzdžiui, mėsos produktai, žuvis, prekės vaikams, buitinė chemija privalo būti pakuojama atskirai.

„Barboros“ automobilių parką Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 80 specialiai maisto produktų gabenimui parengtų krovininių automobilių. Iki metų pabaigos jų skaičius padidės beveik iki 100. Juose turi būti įrengtos dvi šaldymo zonos, vienoje jų temperatūra kaip įprastame šaldytuve, kitoje – kaip šaldymo kameroje. Iš gamintojų perkami standartiniai krovininiai mikroautobusai ir po to juos pritaikome maisto išvežimo reikmėms. Vieno automobilio pritaikymas maisto produktų gabenimui vidutiniškai kainuoja iki 15 000 EUR.

Darbo ūkininkams nepavyko užkrauti

„Kokių 90 procentų iš 500 ūkių mes administravime patys, darėme jų aprašymą, teko patiems ieškoti nuotraukų, nes vyresnio žmonės nefotografavo ir nesiuntė informacijos apie savo ūkius. Gal tik po kokių metų jie sureagavo, kad dėl tokio informacijos pateikimo apie juos iš tiesų yra nauda, tačiau vis tiek patiems jiems rankos nepakilo kažką daryti. O mokėti už tokį darbą ūkininkai taip pat nėra linkę, nes jie nelabai supranta, kaip viskas vyksta“, – paaiškino ir kitą medalio pusę UAB „Rinkodara“ direktorius.

„Mūsų giliu įsitikinimu – perkant maistą labai svarbu vaizdas, kvapas, bendravimas, todėl internetu dažnai žmonės neperka, nes jiems svarbu pamatyti, pauostyti, paliesti, paklausti. Žinoma, visada stebima tokia tendencija, kad pirkimas internetu taupo laiko. Bet pirkimas internetu iš ūkininkų dažnai turi kitus niuansus – ne visada norima produkcija būna greit pasiekiama, yra ilgas pristatymo terminas, o jei pirkėjui reikia čia ir dabar, toks pirkimo būdas atkrenta. Be to dabar klesti pasaulinė mada – vakarietiški turgūs, su ragavimo, bendravimo, valgymo kultūra. Žmonės ieško tikroviškumo, galimybės bendrauti, ieško santykio su ūkininku, kurio produkciją perka“, – sako turgaus direktorė J. Krickė.

Uždarė parduotuvę

Ūkininkų produktų e-parduotuvė baltakarve.lt vienijus apie 2 tūkstančius ūkininkų gėrybių norinčių žmonių, visgi, šių metų gegužę paskelbė, kad užsidaro. Elektroninė parduotuvė gyvavo apie metus, tačiau galiausia viešai paskelbė, kad net ir sulaukę daug pagyrų, negalėjo išsilaikyti dėl pirkėjų stokos.

Tinklapį sukūrusios UAB „Local fresh food“ direktorius ir bendraturtis Pavelas Urbanovičius sako, kad šiuo metu sustabdytas projektas davė nemažai patirties.

„Kalbėti apie nesėkmes nenorėčiau, tačiau realiai toks verslas išties gali gyvuoti. Tiesiog bandymų keliu reikia atrasti tą sėkmės formulę. Pati rinka į tai reaguoja pakankamai teigiamai, tiesa, pirkimų nebuvo tiek daug, bet reikia suprasti, kad tokiai rinkai Lietuvoje reikia laiko, tai nebus staigus pakilimas“, – sako P. Urbanovičius.

Internetinė prekyba iš ūkių – kodėl užsidarinėja elektroninės parduotuvės
© Shutterstock

„Balta karvė“ gerokai skyrėsi nuo valstybės inicijuoto tinklapio kaimasinamus.lt. pasiūlos. UAB „Local fresh food“ sukurtame tinklapyje pasiūla buvo suformuota taip, kad nereikėtų suburti bendruomenės vienam užsakymui.

„Ribojimas buvo protingas, pavyzdžiui, obuolius parduodavo po kilogramą, tačiau viskas buvo apskaičiuota, kad užsakytą kiekį išties galėtų suvartoti viena šeima. Aišku, bandant įtraukti daugiau ūkininkų pasitaikė ir tokių atvejų, kai išgirsdavome griežtą ne, nors jie patys važiuodavo pas klientus. Gal žmonės bijojo kažko, tačiau tai labai retas toks konservatyvus požiūris“, – dalijasi UAB „Local fresh food“ vadovas.

50 ūkininkų suvienijusi platforma „Balta karvė“, anot jos įkūrėjo aiškiai parodė, kad žmonės nori šviežio ir sveiko produkto, tik reikia dirbant su tokiais projektais reikia labai daug kantrybės ir gero planavimo. Be to, tai akivaizdi nauda patiems ūkininkams – jie sutaupo savo pinigus, kuriuos išleistų kelionei pas klientą ir laiką, tad perleisdami pristatymu rūpinti kitiems, jie ramiai gali dirbti tiesioginį savo darbą.

Kiek kitokio pobūdžio "Barboros" investicijos. Kurjeriams sukurta mobilioji programėlė padeda darbuotojams visuose prekių gabenimo klientui etapuose, nuo reikalingų prekių pasiėmimo skirstymo centre, iki visų procesų priežiūros pas klientą namuose. Važiuojant automobiliu programėlė veikia kaip navigatorius bei supaprastina bendravimą su klientu, pavyzdžiui vienu paspaudimu jam išsiunčiama žinutė apie planuojamą atvykimo laiką.

Visgi, prekybai maistu internetu piešiamos gražios perspektyvos.

"Elektroninės prekybos sektorius Lietuvoje augs. Jei prieš keletą metų didžiausias elektroninės prekybos plėtros stabdys buvo vartotojų įpročiai, tam tikras atsargumas, naujovių baimė, tai dabar matome, kad pirkėjas keičiasi, o internetu perka ne tik jauni, aktyvūs žmonės", – sako T. Kibildis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kiek produktų pardavimui bus galima pagaminti savo virtuvėje (6)

Patvirtinti supaprastinti reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, maistą gaminantiems mažais...

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (61)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Naujasis veterinarijos asociacijos vadovas sako, kad svarbiausia mokėti improvizuoti

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija (LVGA) išsirinko naują vadovą. 16 metų asociacijai...

ŽŪM perkėlimui į Kauną kitąmet numatoma 200 tūkst. eurų (6)

Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM ) perkėlimui į Kauną kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma...

Bulvių viražai: saviškes išvešime, valgysime importines (100)

Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai,...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (20)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (248)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...