„Gyvulininkystė yra sveika gamtai ir jos yra per mažai, labai stipriai nuėjome į augalininkystę. Bet žemės ūkis iš esmės per paramą į tai buvo nuvestas.
Bet tai yra problema aplinkosaugai, bet žemės ūkis dažnai orientuojasi į tai, kur yra pinigai. Dėl to klausimai būtų susiję su paramos žemės ūkiui didinimu“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, šalyje dominuoja augalininkystė, kas nėra palanku aplinkosaugai.
„Reikia daugiau karvių ir avių laukuose, ne tik rapsų ir grūdų. Lietuva labai stipriai nuėjo į augalininkystę, o gamtai tai nėra sveika.
Karvės, avys ganosi ganyklose, tai leidžia būti ne monokultūroms gamtoje, o daugiametėms pievoms, galų gale, lieka mėšlas, ko mes labai daug naudojame Lietuvos gamtoje“, – teigė jis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo ruožtu teigė, kad išaugusių daugiamečių pievų problema kilo ankstesnės kadencijos vyriausybėje.
„Matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais. 2017–2018 metais pievų referenciniai dydžiai išaugo, vadinasi priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. Klausimas tik esminis, kur yra tie 2017–2018 m. ministrai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Navickas.
Pasak jo, „de facto“ daugiamečių pievų Lietuvoje yra.
„Kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, ne labai teisinis, o labiau yra instrumentas per išmokų administravimo prizmę“, – sakė ministras.
Antradienį žemės ūkio technika į Vilnių suvažiavę ūkininkai trečiadienį pradėjo kelių dienų mitingą prie Vyriausybės.
Reikalaujama taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kad ūkininkams šiemet nereiktų jų atkurti, stabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, panaikinti ribojimus žymėto dyzelino naudojimui, sumažinti akcizą suskystintosioms naftos dujoms, spręsti vadinamąją pieno krizę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą tam paimant ir ūkininkų žemę.
S. Gentvilo teigimu, su ūkininkais konkrečiai susitarta dėl vandens apsaugos juostų ir zonų.
„Turime konkretų sutarimą, kad 3 metrų atstumu nuo upės vagos nebus ariama ar purškiama dėl to, kad tai ta taršos zona, kur nuplauna. Čia ir mokslo įrodyta, ir ūkininkai supranta. Jiems tik reikėjo aiškumo“, – sakė S. Gentvilas.
S. Gentvilas žadėjo, kad bus bandoma šalinti miškų kirtimų apribojimus
S. Gentvilas maždaug valandą atsakinėjo į ūkininkų iškeltus klausimus apie nepasitenkinimą sukėlusius institucijų sprendimus. Ministras ragino protestuotojus kartu ieškoti dialogo.
Bebrų Lietuvoje gausa ir juos, kaip teigiama, sukėlusia upių vagų natūralizacija besipiktinantiems ūkininkams ministras teigė, kad šie galėtų prisijungti prie medžiotojų burelių ar kitaip prisidėti prie išaugusios gyvūnų populiacijos kontrolės. Visgi, S. Gentvilas pabrėžė, kad upės nebus tiesinamos.
„Šiandien bebrų yra skaičiuojama apie 130 tūkst. Bebrų yra stipriai per daug ir prašome medžiotojų, kad juos reguliuotų. Ūkininkai, eikite į medžiotojų būrelius, dalyvaukite. Pusę medžiotojų yra ūkininkai, medžiotojai remia šią akciją, tai yra savos aplinkos reguliavimo klausimas. Bet nekalbėkime apie tai, kad ištiesintos upės neturi būti grąžintos į vagas“, – protestuotojams sakė S. Gentvilas.
Taip pat, anot jo, bandoma ieškoti sprendimų, kaip pašalinti apribojimus miškų kirtimams.
„Prieš pusantro mėnesio Lietuvos vyriausias administracinis teismas uždraudė kirtimus „Natura 2000“ teritorijose. Ir mes neradome greito sprendimo, dėl to trečdalis miškų kirtimų yra stipriai ribojami. Dėl to sunkiai einame per tą kelią. Bet mes buvome susitikę su šešiomis asociacijomis. Mes pripažįstame, kad konsultacijų reikia, greito kelio, draudimai neturi būti tokie, pripažįsta tai ir gamtininkai. Bet sprendimus surasime“, – žadėjo ministras.
„Darbo bus. Ir nuo šiandien valstybinėje miškų tarnyboje pradės eiti skaitliukas, kiek patvirtinta teigiamų leidimų, kiek yra atmesta, kiek yra taisytina. Ir tai bus spaudimas mums patiems pasikonsultuoti. Bet noriu padrąsinti ir miško savininkus eiti prašyti leidimų“, – pridūrė jis.
Taip pat S. Gentvilas atsižvelgė ir į protestuojančių ūkininkų klausimus dėl saugomų teritorijų plėtros privačiose teritorijose.
„Juodam gandrui nepasakysi, kur nusileisti. Ir čia mes vadovaujamės ornitologų žiniomis, kas įrašyta Lietuvos raudonojoje knygoje. (...) Ir nesakykime, kad valstybė čia daro nepagrįstus sprendimus“, – paklaustas, kodėl „Natura 2000“ teritorijų negalima „perkelti“ į valstybinius miškus, aiškino jis.
Be to, trečiadienį vykstant protestui Vyriausybės kanceliarija išplatino pranešimą, kuriame pateikė vykdomus ir numatomus darbus bei terminus žemės ūkio problemų sprendimams rasti.
Nurodoma, kad Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks tariantis su Europos Komisija spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.
Be to, primenama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.
Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio ES nesankcionuojamų rusiškų grūdų tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, Vyriausybė ketina pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms, teigia Vyriausybės kanceliarija.
ELTA primena, kad pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.
Nors po susitikimo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei kovą susitikti darkart – po kelių dienų taryba pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių.
