Prieš prasidedant akcijai vienoje pagrindinių sostinės aikščių buvo keli šimtai žemdirbių. Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba tikisi, kad renginyje bus keletas tūkstančių dalyvių. Jų teigimu, per antradienį į Vilnių atvyko apie 1,3 tūkst. traktorių.

Tarp dalyvių yra ir Seimo narių – Vigilijus Jukna, Zigmantas Balčytis, Jonas Pinskus.

Akcijos dalyviai nešini plakatais „Lietuva, tavo kaimas miršta“, „Kur tu eini, Lietuva, sustok“, „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“ ir kt., taip pat – Lietuvos, savo regionų ir atstovaujamų organizacijų vėliavomis.

Susitikti su protestuotojais pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis. Ūkininkų delegacija trečiadienį taip pat ketina Seime susitikti ir su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Protestuojantys ūkininkai Eltai sakė esantys nepatenkinti ne tik atsiradusia prievole atkurti daugiametes pievas, bet ir praėjusių metų pasėlių deklaravimu, didele ūkininkams tenkančia biurokratija siekiant gauti tiesiogines išmokas.

Nuo protesto scenos kalbėjęs LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad pagrindiniai ūkininkų reikalavimai nesikeičia.

„Gana politikos prieš žemės ūkį, gana purvo ant žemės ūkio. Nuo savo reikalavimų nesitraukiame, laukiame valdžios sprendimų“, – protestuotojams kalbėjo I. Hofmanas.

„Galbūt Vilniuje teks likti ilgiau, galbūt teks sugrįžti“, – teigė jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius susirinkusiems tikino, kad „ūkininkų atvažiavimas labai stipriai keičia valdžios kalbėjimą“.

Ūkininkų protestas prie Seimo

Pirmadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, jog Seimo pavasario sesijoje turėtų būti teikiamas įstatymo projektas „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizams sumažinti.

„Turit garsiai išsakyti tai, ką mes bandėme pasakyti šiek tiek tyliau“, – kreipėsi R. Juknevičius.

Nuo scenos taip pat pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas akcentavo neva perteklines aplinkai draugiškesnio žemės ūkio priemones.

„Pasakykime visiems, kad Lietuva yra žalia, ir jūs visi ją žalinate tiek, kiek galite“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Protesto pradžioje pasisakiusieji taip pat griežtai atsiribojo nuo kitos skėtinės ūkininkų organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmų.

Susitikti su protestuotojais pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, K. Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis. Ūkininkų delegacija trečiadienį taip pat ketina Seime susitikti ir su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Ūkininkų akcija Vilniuje turėtų tęstis iki penktadienio. Trečiadienį ir ketvirtadienį ant prie Vyriausybės įrengtos scenos kviečiami pasisakyti visi norintys.

Navicką protestuotojai pasitiko šūksniais „Gėda!“ ir reikalavimais trauktis iš pareigų

Tuo metu į ūkininkų klausimus atsakyti atvykęs K. Navickas buvo protestuotojų pasitiktas švilpimais, skandavimais „Gėda!“, raginimais palikti ministro postą.

Kęstutis Navickas

Pirmiausia ministras sulaukė klausimo, kada pasitrauks iš užimamų pareigų.

„Baigsiu darbus ir išeisiu“, – nuo protesto scenos kalbėjo K. Navickas.

„Daugelį dalykų tikrai paveldėjau arba atėjo su ES politikos pokyčiais“, – teigė ministras. Dažnai po jo pasisakymų protestuotojai reaguodavo gausiu švilpimu.

Klausimų ministras sulaukė dėl daugiamečių pievų, ūkininkai jį kritikavo dėl įpareigojimo jas atstatyti. K. Navicko nuo scenos buvo klausiama, ar bus atšauktas sprendimas pievas atkurti.

Briuselyje su eurokomisaru šią problemą antradienį aptaręs K. Navickas patikino, jog artėjama prie Lietuvos ūkininkams palankaus sprendimo.

„Kitą savaitę gausime įvertinimą, manau, kad sprendimas bus. Puikia suprantu ir nenoriu įteigti, kad ūkininkai ar biurokratai padarė klaidas“, – teigė K. Navickas.

„Rasime sprendimą, panašu, kad rasime, kada bus atšauktas tas reikalavimas atstatyti daugiametes pievas. Kol nėra, yra taip, kaip yra“, – sakė jis.

Protestuotojai, siekdami išreikšti savo nepasitenkinimą ministro vykdoma politika, jam įteikė makaronų.

Bus ieškoma sprendimų užkardyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą

Ūkininkams reikalaujant užtikrinti kad, „krūvini rusiški grūdai per Lietuvą nevažiuotų“, K. Navickas teigė, kad bandys rasti teisinių priemonių, kuriomis galima apriboti jų tranzitą.

Visgi, pasak ministro, daugelis priemonių, kuriomis būtų galima stabdyti pervežimus yra skirtos tik importuojamiems žemės ūkio produktams.

„Europos Sąjungos taikomi apribojimai grūdams yra taikomi tik importuojamiems į sąjungos valstybes. Tranzitui yra mažiau sąlygų. Bet žiūrėsime teisinėmis priemonėmis, ką galima padaryti“, – atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuva negali sustabdyti rusiškų grudų vagonų remdamasi ES taikomais reikalavimais grudų auginimui, aiškino K. Navickas.


Taip pat ministras paminėjo, kad tokių veiksmų dar nebuvo imtasi, nes per Lietuvą tranzitu gabenama tik nedideli grūdų kiekiai.

„Yra tik 110 tūkst. tonų rusiškų grūdų, kurie yra tranzitu perkraunami Klaipėdoje, lyginant su 4 mln. tonų lietuviškų grūdų. Ar tai tikrai problema? Taip, moralinė problema yra ir tą aš prisiimsiu“, – sakė jis.

Be to, pasak jo, rusiškų grūdų tranzito klausimas yra aktualesnis Latvijai.

Vyriausybė žada ieškoti sprendimų


Trečiadienį vykstant protestui Vyriausybės kanceliarija išplatino pranešimą, kuriame pateikė vykdomus ir numatomus darbus bei terminus žemės ūkio problemų sprendimams rasti.

Nurodoma, kad Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks tariantis su Europos Komisija spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.

Kęstutis Navickas

Be to, primenama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.

„Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo.

Be to, Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.

Galiausiai, įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms“, – dar rašoma pranešime.

Vykstant ūkininkų protestui, Vilniaus gatvėje – aplinkosaugininkų akcija: ragina nepriimti kompromisų gamtos sąskaita

Trečiadienį Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai surengė protesto akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Tokiu būdu renginio organizatoriai reaguoja į dalies ūkininkų išsakomus, kaip jie patys teigia, nerimą keliančius reikalavimus. Jais ūkininkai siekia neatkurti tiek daug daugiamečių pievų, sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms, taip pat keisti ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą.

„Netapkit atsakingi už mirusią Baltijos jūrą“, „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Tvarus ūkininkavimas daugiametėse pievose ir pelkėse = klimato kaitos švelninimas“, – tokiais ir kitokiais aiškinamaisiais plakatais apie žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, klimato kaitai nešini akcijos dalyviai būrėsi Vilniaus gatvėje.

Aplinkosaugos specialistų organizojamoje akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos ornitologų draugijos, Pelkių fondo, Darnaus vystymosi centro atstovai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.

Renginio sumanytojai pabrėžia, kad akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones. Tai pat atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.

Vakar, vėlai vakare, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo Facebook paskyroje parašė, kaip sekasi derybos su Europos Komisija:

„Briuselyje susitikau su ES žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski aptarti daugiamečių pievų ir ganyklų problemos sprendimo būdus. Priminiau, kad labai laukiame atsakymo dėl sėjomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu. Sulaukiau pažado, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Taip pat aptarėme ministerijos parengtus naujus siūlymus, kuriems jau yra būtinas deleguotojo reglamento keitimas.

Gera žinia, kad komisaras pritarė šiam keliui, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas sutiko padėti parengti ir suderinti atitinkamus reglamento pakeitimus. Viliuosi, kad tai reikšmingai spręstų pievų atkūrimo problemą.

Toliau tęsiame intensyvų darbą su Europos Komisija, kad pievų klausimas būtų išspręstas iki pasėlių deklaravimo pradžios.“

I. Hofmanas informavo, kad antradienį vakare pavyko surikiuoti kiek daugiau nei 900 technikos vienetų. Dėl to miesto centre iki penktadienio ribojamas eismas. Technikos buvo tiek, kad vakar vakare policija mėgino tartis, kad pora šimtų traktorių jau nebevažiuotų į miestą, nes tiesiog fiziškai nebuvo kur jų statyti. Vėliau kompromisas rastas.

LŽŪT ir organizaciją palaikantys šalies ūkininkai protestuoja prieš daugiamečių pievų atstatymo tvarką, nėra patenkinta kuro akcizų padidinimu, ūkininkams nepalankia saugomų teritorijų plėtra.

Be to, akcentuoja, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė, kritikuoja institucijas dėl to, kad per Lietuvą tranzitu gabenami rusiškos kilmės grūdai.

Ūkininkų protesto prie Vyriausybės organizatoriai tikisi bent kelių tūkstančių dalyvių


Ūkininkų protesto prie Vyriausybės organizatoriai skaičiuoja, kad šiame renginyje turėtų dalyvauti keletas tūkstančių žemdirbių.

„Turime 1300 traktorių, tai jau 1300 vairuotojų. O iš kiekvieno rajono (dar atvyks – ELTA) po 2 ar daugiau autobusų. Kiek pavieniui atvažiuos – mes tikrai negalime žinot. Manau, kad keletas tūkstančių tikrai bus“, – LRT radijui trečiadienio rytą teigė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, kuris yra vienas iš protesto akcijos rengėjų.

„Mes ne pramogai čia atvykome, mes atvykome iš reikalo. Jeigu žmogus iš Skuodo važiavo dvi dienas su traktoriumi, (...) tai, patikėkite, problemų yra apsčiai“, – akcentavo jis.

Pirmadienį ir antradienį Briuselyje viešėjęs ir su žemės ūkio eurokomisaru susitikęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį teigė, kad į dalį ūkininkų reikalavimų atsižvelgiama – jau registruoti teisės aktų pakeitimai „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizams sumažinti.

ELTA primena, kad pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.

Nors po susitikimo I. Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei susitikti darkart kovą – po kelių dienų taryba.

Vienas iš akcijos organizatorių Martynas Puidokas paskelbė ūkininkų reikalavimus:

„1. 2014 m. Lietuvos statistikoje dirbtinai nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha padidintas daugiamečių pievų plotas! Iki 2015 visad būdavo 400 tūkst.ha.

2. Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų, bei zonų plėtra vykdoma žemės savininkų sąskaita. Mūsų žemės dokumentuose yra įrašyta dirbama žemė, bet nėra jokių zonų, šlapynių ir pan.

3. Per Lietuvą vežami grūdai, pašarai, kurie gali būti rusiškos kilmės ar net galimai vogti iš Ukrainos.

4. Panaikinta Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (toliau PLNP) pieno gamintojams būtent tada, kai pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos.

5. Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms (brangsta grūdų džiovinimas, todėl automatiškai pašarai, maistas, fermų šildymas)

6. Numatyti esminiai žalio dyzelino naudojimo apribojimai. Pašarus ar grūdus nebegali vežti su dvigubos paskirties transporto priemone pvz. sunkvežimiu.“

Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt