Lietuvos Žemės ūkio ministerija kreipėsi į EK ir paprašė įvertinti, ar šis teisės aktas nepažeistų europinių reglamentų.
„Kol kas oficialios EK nuomonės neturime, tačiau jie oficialiai nenurodė, kad tas teisės aktas, kurį pateikėme, prieštarautų ES teisės aktams.
Jie netgi pabrėžia, kad valstybėms yra prievolė užkardyti tuos atvejus, kai stambūs konsorciumai suskaldo savo veiklą tam, kad būtų išvengta išmokų mažinimo“, – laidoje „Delfi tema" sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Primename, kad pagal Seimo nario siūlymą, 150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas galėtų pretenduoti visa susijusi asmenų ar įmonių grupė, o ne atskira žemės ūkio bendrovė ar ūkininkas. Branduolinę pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Šiuo metu šis teisės aktas laukia Vyriausybės išvados.
Jei ji būtų priimta, tai reikštų, kad didžiausios žemės ūkio grupės, tokios kaip „Auga“, „Agrokoncernas“ ar „Linas Agro“, netektų milijonų eurų. Taip pat, netgi tolimi stambaus ūkininko giminaičiai būtų laikomi susijusiais asmenimis ir turėtų kartu neviršyti apribojimo.
Pats M. Majauskas paaiškina, kad jau 2019 metais buvo patvirtintos tiesioginių pagrindinių išmokų lubos, siekiančios 150 tūkst. eurų, tačiau jos nebuvo taikomos susietiems asmenims, tai sudarė galimybę skaidyti nuosavybę ir iš išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal trumpai galiojusią tvarką, buvo leidžiama išskaičiuoti atlyginimus ar susijusius mokesčius.
„Šis apribojimas nebuvo efektyvus. Todėl siūlome riboti tiesioginę pagrindinę išmoką ne tik vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims taip, jog ji iš tiesų negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu“, – siūlo M. Majauskas.
