Laidoje „Delfi 11“ aiškinomės, ar yra paprastų kelių tai pakeisti, tuo labiau, kad rinka guli po kojomis – mes užsiauginame tik pusę šios mėsos, kuri reikalingai vidaus vartojimui. Kita dalis įvežama.
„Mūsų valdžia šiandien nėra verslo pagalbininkai, greičiau trukdytojai. Žinoma, verslas turi būti ekologiškas ir laikytis visų reikalavimų. Siūlyčiau savivaldybes įpareigoti paruošti sklypus su visa reikalinga dokumentacija, kad nebūtų jokių trikdžių fermų statybai. Tada šiuos sklypus būtų galima parduoti aukcione. Jokios statybos ten nebūtų stabdomos“, – kaip spręsti problemą siūlo Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Jis nesižavi mintimis uždrausti ar apriboti importą. Tada sustos technologinis vystymasis. Pavyzdys sovietmetis, kai buvo sąstingis. Jei neįsiveši produktų, niekas neduos ir technologijų. Uždarytos sienos tai kelias į praeitį.
„Senosios lietuviškos fermos su užsieniečiais negali konkuruoti net jei moka mažus lietuviškus atlyginimus. Mėsos perdirbimo įmonėse šiuolaikinės technologijos, lyginant su tomis, kurios buvo prieš 10 metų, reikalauja 30-40 proc. mažiau darbo rankų“, – detales aiškina „Norfos“ vadovas.
Norint išlikti smulkiems ūkiams teks eiti į ekologinį ūkininkavimą ar gaminti išskirtinius produktus. Konkuruoti su pramoniniais gamintojais neįmanoma.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, prisimena, kada iki embargo vienas iš pelningiausių mūsų žemės ūkio verslų buvo vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kai eksportas sustojo, jie paskelbė valstybinę programą apsirūpinti kiauliena ir paukštiena. Leido investuoti užsieniečiams, atvežti savo technologijas ir šiandien mėsa jie pilnai apsirūpinę.
„Lyginant seną sovietinę fermą, joje dirbo 150 žmonių, naujoje tokio pat dydžio iki 30. Šiandien mums reikia sustabdyti gamybos kritimą ir tuo pačiu išspręsti problemas prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų. Jei būtų pasiūlyti tokie sklypai, kaip siūlo D. Dundulis, investuotojų atsirastų“, – pritaria A. Baravykas.
