Morkos daržovių ūkyje auga nevienodai, nors visos sėtos tuo pačiu metu. Ūglių ilgis skiriasi ženkliai. Anot ūkininko Juliaus Šateikos, tai akivaizdi žala augalai ir lietus jau nebegalėjo padėti.
„Mes šį lauką, kuriame stovime, laistėme keturis kartus. Tačiau tai neišgelbėjo. Todėl turėsime labai marką daržą“, – sako ūkininkas.
Nors šiam ūkiui lietus jau nebepadėjo, tačiau kitur Šiaulių raj. padėtį pagerino.
„Matome, kad žalios spalvos jau daugiau. Augalai, ypatingai varpiniai, pradėjo maitintis“, – džiaugiasi Arūnas Grubliauskas, Ginkūnų agrofirmos vadovas.
J. Šateika sako, kad ir pas juos lijo pakankamai daug, tačiau naudos mažai. Daržovių derlius bus prastas. Tai jau aišku ir yra sėklų, kurios „sudegė“. Krituliai labiausiai paveikė svogūnus. Jei nelis dar savaitę, jie gali žūti.
Tačiau tokie šiltų kraštų augalai kaip kukurūzai, atrodo puikiai – jų šaknų sistema stipri ir vandens nepritrūko. Atsigavo ir liucerna.
Tačiau, pasak V. Grubliausko, yra ir laukų, kuriems lietus nepadėjo. Yra ir negrįžtamų pokyčių.
„Ten, kur vasarinės kultūros – kviečiai, miežiai – augo lengvesnėse žemėse, jie negrįžtamai išdžiūvo ir jokio derliaus nebus“, – konstatuoja Ginkūnų agrofirmos vadovas.
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, sausra žalos padarė visoje šalyje, tačiau ji nebuvo užfiksuota nacionaliniu lygmeniu ir išsiskyrė tik atskiri regionai.
„Ūkininkų galimybės gauti paramą bus labai skirtingos. Vyriausybė atsisakė skelbti ekstremalią padėtį ir ją paliko ant 12 savivaldybių, kurios ją skelbė, pečių“, – dėlioja R. Juknevčius.
