Aplinkos apsaugos ministerija sumanė užregistruoti tokio vandens naudotojus ir jau po pusantrų metų apmokestinti visus, kurie sunaudoja didelius kiekius paviršinio vandens. Tiesa, kaip bus nustatoma, kuris daržininkas sunaudoja daug vandens, o kuris mažai, kol kas neįvardijama.
Teigiama, kad apmokestinami bus tie, kurie per parą sunaudoja 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens.
Vandens naudotojai patys turės registruotis paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše. Jei per parą sunaudojama mažiau kaip 10 kub. m vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, registruotis nereikės.
Tekstą perspausdinus Delfi, Liberalų sąjūdžio atstovas Marijus Gailius atsiuntė papildymą, kad smulkieji daržininkai pagal šio įstatymo projektą visgi nebus apmokestinami:
"4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo: (…)
3) naudoja (planuoja naudoti) vandenį iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype."
Įstatymo projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6eaf2780dfda11ecb1b39d276e924a5d
Vadinasi, naudojamo vandens iš „jūsų kūdros“, tai yra telkinio, įrengto „nuosavame sklype“, registruoti nereikės.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas sako, kad savivaldybė dar jokių žinių apie tokį sprendimą nėra gavusi. Kaip vyks naudotojų registracija, kol kas taip pat sunku pasakyti – jokių nurodymų iš ministerijos dar negauta.
Valdantieji, įvesdami šį naują mokestį, teigia, kad tai esą paskatins didesnį gamtos resursų tausojimą ir privers galvoti apie mažesnį jų naudojimą, ieškoti ekonomiškesnių išeičių.
Be to, suskaičiavus visus vandens naudotojus ir esant poreikiui būtų galima nustatyti aplinkosauginius apribojimus arba papildomas paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis telkinio, su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir vandens kokybei.
Kitaip sakant, tam tikrais atvejais valdininkai net galės spręsti, kam leisti naudoti vandenį, o kam ne.
Vyks vandens apskaita
Visam iš paviršinių bei požeminių vandens telkinių išgaunamam, per hidrotechninius statinius leidžiamam vandeniui ir mažosioms hidroelektrinėms, jei jos sunaudoja 10 kub. m vandens per parą, bus privaloma apskaita.
Suvartojamo vandens kiekis bus apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamą vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.
Į vandens naudotojų sąrašą pati Aplinkos apsaugos agentūra įrašys tuos asmenis, kuriems jau yra išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, kad nebūtų didinama ir taip esama administracinė našta.
Kiek plaukioti, spręs savivaldybės
Siūloma, kad savivaldybės Institucijos įstatyme numatytais atvejais galėtų priimti ir sprendimus dėl plaukiojimo sąlygų sugriežtinimo savivaldybės teritorijoje esančiuose telkiniuose, taip pat spręsti dėl plaukiojimo priemonių naudojimo vandens telkiniuose aukšto meistriškumo sporto renginių metu bei plūduriuojančių priemonių įrengimo.
Taip pat numatoma nustatyti ir prievolę iš vandens telkinių pašalinti užtvankas bei jų liekanas, slenksčius ir kitas žmogaus padarytas kliūtis, jei šios neteikia jokios naudos visuomenei.
Dar po dvejų metų – nuo šių prievolių įsigaliojimo (nuo 2026 m. sausio 1 d.) užtvankų savininkai, valdytojai ar naudotojai jose ar greta jų turės įrengti žuvų pralaidas, numatant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį, per kurį turės būti rengiamos priemonės iš ES lėšų, Aplinkos apsaugos programos lėšų.
Žuvitakiai seniai yra problema, mat, remiantis skirtingais duomenimis, iš daugiau nei 1 200 užtvankų Lietuvoje žuvitakiai yra įrengti tik vos 25-iose.
