Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, viena priežasčių – kad pandemija paskatino vidaus vartojimą ir tiekimo grandinių žemės ūkyje trumpinimą, todėl ūkininkai galėjo greičiau prieiti prie galutinio vartotojo, rašoma pranešime.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje apyvartos sumažėjimą (įtraukus įmones, kurios visai negalėjo vykdyti veiklos) patvirtino 36 proc. žemės ūkio įmonių ir 74 proc. kitų MVĮ, Latvijoje – 42 proc. žemės ūkių ir 57 proc. MVĮ, Estijoje apyvarta sumažėjo 31 proc. žemės ūkių ir 58 proc. smulkių bei vidutinių įmonių.
Į klausimą, ar planuoja sumažinti savo darbuotojų skaičių, beveik 20 proc. Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio bendrovių atsakė teigiamai, tačiau Estijoje tokių planų turėjo tik 2 proc. Kitos smulkios ir vidutinės įmonės atsakė panašiai: nepaisant sumažėjusios apyvartos, tik 18 proc. smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje bei Estijoje patvirtino planuojantys darbuotojų atleidimus, Latvijoje taip atsakė 26 proc.
„Remiantis ankstesnių metų SEB apklausomis galima matyti, kad per pastaruosius trejus metus įmonių, ketinančių išlaikyti darbuotojų skaičių nepakitusį, dalis buvo gana panaši, tačiau bendrovių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, dalis anksčiau neviršydavo 10 procentų. Tai, kad 8 iš 10 įmonių atsakė neketinančios keisti darbuotojų skaičiaus, atskleidžia, jog daug įmonių tiesiog laukia, kas bus toliau. Šį optimizmą darbuotojų atžvilgiu Lietuvoje galėjo palaikyti ir iki šių metų pabaigos skirtos subsidijos iš prastovų atšauktų darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti“, – apklausos rezultatus aiškina SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Lietuvoje optimistiškiau atrodo ir planai sumažinti darbuotojų atlyginimus: atlyginimų mažinimą Lietuvoje paminėjo 4 proc. žemės ūkio įmonių, tuo metu Latvijoje ir Estijoje taip pasisakė atitinkamai 12 proc. ir 10 proc. respondentų. Panašios nuotaikos vyravo ir MVĮ atsakymuose: Lietuvoje atlyginimus darbuotojams mažinti planavo 16 proc., Latvijoje – 21 proc., o Estijoje – 23 proc. apklaustų įmonių vadovų.
„Nepaisant sumažėjusios apyvartos, koronaviruso poveikis žemės ūkiui nebuvo toks skaudus kaip turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams. Žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms didžiausią neigiamą įtaką padarė pakankamai sparčiai kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos koronaviruso proveržio pradžioje, tačiau priešingai negu daugeliui kitų ekonomikos sektorių įmonių, jos galėjo tęsti veiklą ir gauti pajamas, nes žemės ūkio produktų paklausa niekur nedingo. Žinoma, vienų produktų paklausa sumažėjo ir pakankamai stipriai dėl kritusių eksporto užsakymų, tačiau kitų net ir padidėjo dėl išaugusio vidaus vartojimo ir dėl sienų užsidarymo smukusios nelegalios produkcijos įvežimo, todėl pokyčiai žemės ūkio sektoriuje tikrai nebuvo vienodi“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, nereiktų užmiršti, kad didžiausias žemės ūkio sektorius yra augalininkystė, o prasidėjus pandemijai kovo mėnesį, didesnė praėjusiais metais derliaus dalis jau buvo parduota – grūdų ir rapsų augintojams svarbiau buvo galimybė laiku įsigyti trąšų, augalų apsaugos priemonių ir kitų derliui uždauginti reikalingų prekių. Be to, panašu, kad tiekimo grandinės neužstrigo, orai buvo palankūs ir šiemet pasiektas rekordinis grūdinių augalų bei rapsų derlius, o grūdų supirkimo kainos yra didesnės negu prieš metus
„Labiau nukentėjo pieno gamyba užsiimantys ūkiai – vidutinė supirkimo kaina pavasarį buvo beveik 10 proc. mažesnė negu prieš metus, tačiau padėtis vasarą ėmė sparčiai taisytis ir jau rugpjūtį metinis vidutinės žaliavinio pieno supirkimo kainos pokytis buvo teigiamas. Pagalbos ranką žemės ūkio sektoriui operatyviai ištiesė ir valdžia – vien pieno gamyba užsiimantiems ūkininkams šiemet išmokėta 36 mln. eurų paramos, skirtos mažinti COVID-19 pasekmes. Taip pat nemaža parama pasiekė ir galvijų laikytojus bei paukštienos perdirbimu užsiimančias įmones. Paradoksalu, tačiau dėl paaugusio vidaus vartojimo ir pakitusių pirkėjų įpročių, tam tikrais atvejais pandemija žemės ūkiui net išėjo į naudą“, – apibendrina SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SEB grupė verslo klientų apklausą atliko šių metų liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Iš viso buvo apklaustos 1 001 Lietuvos, 432 Latvijos ir 1 133 Estijos įmonės.
