Šiame straipsnyje sužinosime, ką apie tai mano psichologai. Paaiškės, kad kiekviena nerašyta taisyklė turi paprastą paaiškinimą.
„Bright Side“ svetainė brightside.me atrinko 9 kasdienes taisykles ir išsiaiškino, kodėl žmonės jų laikosi.
9. Vairuodami nepažįstamoje vietovėje mes pritildome ar visai išjungiame muziką.
Įsivaizduokite, kad važiuojate į svarbų susitikimą, vykstantį nepažįstamoje vietoje. Jūs veikiausiai liausitės plepėjęs su kitais keleiviais, pritildysite ar visai išjungsite radiją ir visą dėmesį sutelksite į kelią, kad nepasiklystumėte.
Johnso Hopkinso universiteto Psichologijos ir smegenų mokslų padalinio profesorius, daktaras Stevenas Yantisas yra įrodęs, kad kai sutelkiame dėmesį į klausymą, mes mažiau skiriame vietos vaizdinei informacijai, kurią gauna mūsų smegenys. Šta kodėl taip dažnai išjungiame foninį triukšmą, kad nepražiopsotume mums reikalingo posūkio.
8. Kalbėdami mes gestikuliuojame.
Jei pokalbio metu mūsų rankos nėra kažkuo užsiėmusios, mes paprastai pradedame aktyviai jomis gestikuliuoti. Ir tai yra gana normalu.
Profesorius Andrew Bassas iš Cornello universiteto per savo tyrimus nustatė, kad mūsų instinktas per pokalbius gestikuliuoti yra dalis mūsų evoliucijos.
Mokslininkai atsekė, kaip smegenyse vystėsi mūsų nerviniai tinklai, padedantys mums kalbėti ir gestikuliuoti, ir nustatė, kad paukščių bei žinduolių (įskaitant žmones) naudojami socialiniai signalai kilo iš žuvų užpakalinių smegenų. Štai kodėl kalbėjimo ir gestų derinimas turi evoliucinę kilmę.
7. Beveik tuščioje automobilių aikštelėje savo automobilį mes statome prie kitos mašinos.
Toks elgesys paaiškinamas tuo, kad žmonės yra socialinės būtybės. Mes dažnai sekame minia ir todėl dažnai automatiškai apytuštėje aikštelėje savo automobilį pastatome šalia kito automobilio.
Viena iš jų yra ta, kad aplink mus milžinišku greičiu didėja produktų ir paslaugų kiekis. Mes neturime pakankamai laiko jiems visiems išbandyti. Taigi mes naudojamės tais produktais, kuriuos jau išbandė dauguma žmonių. Dėl tos pačios priežasties reklamose galime dažnai išgirsti, kad šį produktą rekomenduoja devyni iš dešimties ekspertų. Štai kaip mes viliojami sekti minia.
6. Vyrai nesinaudoja dviem greta esančiais pisuarais.
Viešieji tualetai nėra labai maloni vieta, net jei jie būna idealiai švarūs. Esmė ta, kad mums visiems yra labai svarbi asmeninė erdvė ir konfidencialumas. Tačiau ši taisyklė taip pat turi išimčių, pavyzdžiui, netaktiškus ar begėdžius asmenis.
5. Mes neimame paskutinio picos gabalėlio ar paskutinės spurgos.
Šis faktas yra gana keistas, nes jis prieštarauja daugeliui tyrimų, analizavusių nepriteklių. Tyrimai rodo, kad kuo mažiau produkto yra, tuo mes labiau jo norime. Štai kodėl reklamose dažnai galima išgirsti, kad vieno ar kito produkto kiekis yra ribotas.
Tačiau mokslininkai Danielis A. Effronas ir Dale`as T. Milleris iš Stanfordo universiteto per savo tyrimus pastebėjo, kad žmonės didelėse kompanijose varžosi imti paskutinį gabalėlį picos, paskutinę spurgą ar paskutinę kramtomąją gumą iš pakelio, nes jiems atrodo, kad jie neturi teisės to daryti. Specialistai šį reiškinį vadina teisės išsisklaidymu.
4. Vyrams nepatinka klausti kelio.
Anot vieno „TrekAce“ tyrimo, tik 6 proc. vyrų nurodė, kad paklaustų kelio pas nepažįstamą žmogų, jei pasiklystų. Tas pats tyrimas apskaičiavo, kad vien dėl savo nenoro paklausti kelio vyrai per 50 savo gyvenimo metų nuvažiuoja vidutiniškai 900 papildomų mylių.
3. Mes prilaikome atviras duris kitiems žmonėms.
Nuo vaikystės mes esame mokomi palaikyti duris, kad pro jas praeitų kiti žmonės, nes taip elgtis yra teisinga ir mandagu. Tačiau ar toks elgesys be noro pasirodyti mandagiam dar turi kokias nors kitas priežastis?
Mokslininkai mano, kad taip. Viename Josepho Santamarios ir Davido Rosenbaumo straipsnyje rašoma, kad mes prilaikome duris, kad sumažintume bendras įdėtas pastangas. Tai reiškia, kad tas asmuo, kuriam palaikėte duris, neturėjo eikvoti savo energijos. Kitą kartą, kai kažkas palaikys duris jums pačiam, jūs taip pat išvengsite papildomų pastangų.
Iš esmės toks elgesys atspindi „auksinę moralės taisyklę“ – elkis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad jie su tavimi elgtųsi.
2. Mes neperkame nei pačių brangiausių, nei pačių pigiausių daiktų.
Nors mums toks elgesys atrodo protingas, verta turėti galvoje, kad tai žino ir prekybininkai. Kartais tam, kad parduotų panašius produktus, jie sąmoningai šalia brangiausio produkto padeda pigesnį variantą. Dažniausiai pirkėjai ilgai nemąsto ir čiumpa pigesnį gaminį.
1. Jei žmogus mums įdomus, mūsų pėdos pasisuka į jo pusę.
Pokalbių metu būna svarbi ne tik kūno pozicija, bet ir pėdų padėtis. Jeigu jūsų pašnekovo torsas yra pasisukęs į jus, bet jo pėdos nėra nukreiptos į jūsų pusę, tai ženklas, kad šis pokalbis jam yra neįdomus.
Joe Navarro savo knygoje „What Every BODY is Saying“ („Ką sako kiekvienas kūnas“) aiškina, kad tai yra susiję su mūsų prigimtimi – mūsų kūnas užsitikrina, kad pėdos reaguos iš karto, jei kils kokia nors grėsmė. Kitaip tariant, tai yra paprasčiausias išgyvenimo instinktas.
Kai jaučiamės gerai, mes galime sukryžiuoti savo kojas, pavyzdžiui, kai vieni kylame liftu. Tačiau mes nedelsiant jas atkryžiuosime, jei į liftą įlips grupelė svetimų žmonių – kad galėtume greitai pasprukti. Kai žmogus nuobodžiauja ar nesidomi pokalbiu, jo pėdos taip pat pasisuka išėjimo ar kito asmens link.
